|
kalba susideda ne vien is zodeliu, bet greiciau is ju dariniu ir fraziu. paanalizuokime stai bene nei vieno naujadaro neturinti 'grynai lietuviska' teksta (is anksto ispeju, kad prasmes jame nedaug - koktu skaityti tokius 'pezalus' - labai grazus pompastiski pagrazinimai):
autore - ona mackonyte
Pagaliau atėjo ta diena, kai britų valdžia pradėjo mąstyti ir daryti sprendimus, kurie būtų naudingi šaliai ir žmonėms, o ne veltėdžiams iš Rytų ir Vakarų, kurie gerokai prisidėjo prie Britanijos ekonominio nuosmukio.
Iki šiol šioje aukso kalnus žadančioje šalyje vietiniai britai ir prasikūrę atvykėliai sugebėdavo nedirbti ir gyventi visai neblogai. Pašalpos, mokamos asmenims nedarbo atveju, pinigai už vaikus, invalidumo išmokos išugdė ne vieną beraščių valkatų britų kartą, o apsukrius latvius, lenkus ir lietuvius paskatino „pasiimti“ lengvus pinigus.
Reklama
Tai, kad britai – tinginių tauta, kalbama seniai. Lyginant su bet kuriuo atvykėliu iš Rytų Europos, bet kuris britas moka dirbti taip, kad valandinis atlyginimas neapsunkintų gyvenimo ir suteiktų praleistai dienai prasmės.
Jei anglai gali nedirbti – jie taip ir daro. Gyvena iš valstybės mokamų pašalpų vyriausybės jiems suteiktuose būstuose ir nesuka galvos dėl sotesnio rytojaus, nes žino, kad protingi žmonės valdžioje jais, kvailiais, pasirūpins.
Ir tokių apsukruolių britų salyne yra beveik tiek pat, kiek visoje Lietuvoje gyventojų. Pagal oficialiai skelbiamą statistiką, arti trijų milijonų žmonių gauna vienokias ar kitokias socialines išmokas. Britų pareigūnai tvirtina, jog toks skaičius yra gerokai per didelis, ir kad realios valstybės paramos yra verti, geriausiu atveju, koks trečdalis minėtų duonos valgytojų už valstybės pinigus.
Įsigudrino nedirbti bei gerai gyventi ir lietuviai. Arba galimas dar ir kitas variantas – dirbti, „susiveikti“ pašalpą, valstybės nemokamą būstą ir girtis aplinkiniams, kaip šaunu ir skalsu toje Jungtinėje Karalystėje gyventi.
Pažįstamų lietuvių šeima neseniai susilaukė Britanijoje kūdikio. Ir nors ši pora turi nusipirkusi Anglijoje namą, už kurį moka paskolą, o vyras dirba visai šauniai apmokamą darbą, jauna šeima Britanijos vietinei valdžiai sugebėjo „priskiesti“ neva jie visai ne šeima, kad motina yra viena, nes vaikelio tėtis juos paliko. Tokiu atveju vienišai mamai priklauso didesnė išmoka už kūdikį. Ir ko tik mūsų apsukrieji žmonės dėl pinigo nepadarys!
Didesnio absurdo ir būti negali – vyras ir žmona su vaiku gyvena po vienu stogu, moka paskolą už būstą, tačiau britų valdžia nesugeba patikrinti ir susekti tokių aferizmo atvejų, kuomet iš valstybės iždo į melagių kišenes kapsi papildomi pinigai. Ir nors visa Britanija yra nukabinėta plakatais, raginančiais nevogti pašalpų, nes kitaip gali grėsti dideli nemalonumai, pažįstamos šeimos atvejis rodo, jog Britanijos biudžeto pinigai dažnai naudojami ne pagal paskirtį.
Tačiau dabar, atrodo, tokiam lengvam gyvenimui gali ateiti galas. Britų vyriausybė nusprendė įdarbinti asmenis, kurie ilgiau nei dvejus metus gauna nedarbo pašalpas ar kitas socialines išmokas.
Atrodytų, nieko ypatingo, tačiau keturias savaites šluoti gatves ar šveisti paauglių dažais ištapytas sienas už gaunamas pašalpas gali tekti ne vienam. Ir ne tik britams. Tautybė šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Gavai pinigus – būk mielas dabar ir atidirbk. Sveikintinas požiūris, ir jei tik jis bus tinkamai įgyvendintas, Britanijos valdžiai nereikės sukti galvos dėl to, kodėl biudžeto pinigai taip greitai neaišku kur ištirpsta.
Iki šiol būdavo taip, jog žmonės galėdavo rinktis – dirbti arba sugebėti gyventi iš pašalpų. Neišsilavinusio prastą darbą dirbančio žmogaus alga būdavo nedaug didesnė už gaunamas pašalpas. Taigi ne vienas britas mieliau pasirinkdavo ramų gyvenimą priešais televizorių nei sunkų darbą už minimalų valandinį atlyginimą. Truputį susiverždavo diržą, nepramogaudavo, tačiau turėdavo marias laisvo laiko draugams, pažįstamiems ir net alui už karalienės pinigus.
Valdžios sprendimas „įspirti“ tokiems pašalpų vartotojams į užpakalius ir priversti juos dirbti – puikus žingsnis. Nors tarp imigrantų ir pasigirsta nepasitenkinimo pilnų kalbų, jog pašalpų apkarpymas atsilieps sąžiningų žmonių darbų paieškoms, mat, nepaisant to, jog Britanija skelbiasi esą demokratiška valstybė su visomis žmogaus teisių lygiavomis, jei į tą patį darbą pretenduos britas ir užsienietis, dėl visai suprantamų priežasčių darbą gaus pirmasis. Ir apie jokią diskriminaciją niekas nieko nesakys. Tiesiog tokie jau tie britiškos darbo rinkos ir pašalpų gavimo ypatumai.
Kažkodėl nekyla nė menkiausios abejonės, kad lietuviai gatvių šluoti neis. Sumąstys ką nors originalaus, kad pašalpa liktų, o nuo prievolės išsisuks. Juk ne veltui mūsų žmonės užsienyje garsėja tuo, jog sugeba protauti. Deja, ne visada dorai.
_________________
Vėl mokausi rašyti lietuviškai, nes žiūū - po šešerių metų lietuviškų simbolių nenaudojimo degraduoti pradėjau.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
], tiesiog jos gėdijasi. Tai tas pats, kas gėdytis savo kilmės, galbūt kaimo, iš kurio kilai [visi nori būti panašūs į miestiečius], ar po pusmečio pamiršti, kiek kainuoja bilietas autiku į gimtąjį sodžių. 
