Pastaruoju metu, vis dažniau iš aplinkinių (net ir savęs
) tenka girdėt 'mandrų frazių' tsakant, na beveik visada užsienietiškų vertalų. Nors aš, asmeniškai, net prieš tai, kad versti tokius žodžius, kurie padeda geriau pagaut kampą (kompiuterio komponentų (na tai ne koks mandras vertalas
) ir programų pavadinimai, visokie segvėjai ir pan.), bet visgi dažnai būtent asmeninę kalbą "pamandrinantys" žodžiai 'turi būti' tokie, kad kiti nesuprastų ir pasijustų kvailesniais (arba tiksliau, kad kalbėtojas pasirodytų protingesnis už kitus). Taip vietoj lengvai surandamų visiškai paprastučių ir aiškių lietuviškų žodžių pradedam naudoti užsienietiškus. Šitą fenomeną aš bandau suprasti taip, kad jau nuo to laiko kai Lietuvos didikai, ėmė gėdytis savo - lietuvių kalbos, kaip valstietiškos, mužikų ir ėmė vartot svetimą lenkišką, mum dar užsiliko šis senas tatutos kompleksas ir norėdami parodyt savo išmintį stengiamės įsileist kuo daugiau mandrų žodžių. Nieko nesakyčiau, bet kad jau erzina girdėt ir pačiam net kartais nepagalvojus pavartot kokį žodelį ir būtent tokį, kurio kiti būtinai nesuprastų, nors būtų viską galima pasakyti aiškiai ir paprastai - lietuviškai, tikrąja to žodio prasme
. Tai tik kalba, mūsų priemonė bendrauti, nesuvokiu, kodėl mes turėtume jos gėdintis, ar per ją rodyti savo "pranašumą" prieš kitus. Kas bjauriausia, kad šita bacila užkrečiama, vienas panaudoja mandrą frazę viename žmonių rate, kitas nusistvėręs tą patį daro kitame, ogi žiū jau visi pradedam vartot kažkokį vertalą kaip savą ir dar ne visada teisingai suvokę prasmę
. Nekalbu apie kažkokį kalbininkų lygio kabinėjimąsi, tiesiog apie tai, kad savo mintį reikia perteigt taip, kad suprastų pašnekovas, o ne taip, kad pasijustum mandras, šitaip pašnekovo pagarbos neužsitarnausim, netgi atvirkščiai
. Paprastume slypi žavesys arba vadinamoji charizma (na jau visi žinom šio žodžio reikšmę, nepaisant to, kad lietuviškai ir būtų matyt paprasčiau, bet dar tokių žodžių... velniai nematė
). Neesu nei didis patriotas, nei anaiptol koks kalbininkas, tik, kaip ir sakiau didybė slypi paprastume, o ne puikybėje
. Tai bent jau nevartokim savo kalboj tokių žodžių, kurie turi daug aiškesnę lietuvišką reikšmę.
Ištrauka iš JAV lietuvių laikraščio
,,Bičiulystė” (
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/64412):
Mes, lietuviai, neretai pasididžiuojame, kad kalbame viena archaiškiausių indoeuropietiškų kalbų. Bet nesaugojame ir negerbiame jos — vos ne kasdien skurdindame ir menkiname ,,praturtindami” tarptautiniais žodžiais ar net naujadarais — reikia jų ar ne.
[...]
Mus perspėja Mikalojus Daukša (apie 1527 - 1538 m. - 1613m.) — vienas žymiausių Lietuvos patriotų, gynusių pilietines ir kultūrines gimtosios lietuvių kalbos teises. Įsiklausykime į ,,Postilių” prakalbą...
,,(...) Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų˜ žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbòjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba.”
(...) Koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos.(...)
Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę.
Čia kiti teminiai straipsniai (jei kas turit daugiau nuorodų parašykit):
Lietuvių kalba - mužikų?
http://www.senberniai.com/?cnt=rubric&rid=marazm&id=97
Iš didelio rašto išėjom iš krašto
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/0 ... so_01.html
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
