Jovarėlis, nors ir primena mažą rajūną teroristą, vis dėlto, turi gerą skonį ( parenkant žodžius ) Žodis „ačiū" neseniai itin sėkmingai dalyvavo Grožio rinkimuose ir pelnė gražiausio lietuviško žodžio titulą...
Aš tuo tarpu susivokiau, kad jei dabar atsidurčiau kur nors Žemaitijos kaime, tai su savo lietuvių kalba jausčiausi tikra berašte... Nieko, tur būt, nesuprasčiau... Reiktų ant pirštų susirodyt

Suprastum, Newa, nes anie tave ne tik nuoširdžiai pavaišintų, bet nesudarytų nepatogumo bendraujant.. Tad drąsiai į kelionę! Neretas žemaitis net durų nakčiai nerakina , ypač kaime, sunkiai jiems sekasi įsisavinti šią tradiciją, jie nesitiki blogo iš kito, nesiūlo jo ir mainais..
Tik užsispyrę, tas tiesa..Iš kur tai, nežinau..[prisiminiau vėl anekdotą kaip dievas sukišo į maišą aukštaitį, žemaitį ir suvalką ]
Man pačiai patinka klausytis dzūkų kalbos- tokia daininga,irgi sunkiai suprantama, o kai sunkiai suprantama- patraukli

Vat tai dėkui, išaiškinai. Žemai lenkiuosi

asha o jei ačiū būtų prieš dešimtmetį atsiradęs ar nebūtų jis pavadintas barbarizmu?

O tai kai mažas buvai , tu jo nevartojai?
Nežinau, kokia žodžio to kilmė, čia reiktų į kalbotyrinininkus kreiptis.

na vartoju ir dabar užtat labai keista pasdarė nes jis jau nušlifuotas, nublizgintas ir pasdarė neatsėjamas mūsų kalbos žodelytis. O gal tikrai jis lietuviškas žodelytis

Asha, labai miela...tai nuginkluoja Jeigu tik žemaitis toks nuoširdus, supratingas ir be...pykčio, tai ir aš visada – be jokių kalbų ir abejonių – pasiryžusi eiti kompromisų keliu. Manau, sugebėčiau ką nors atkurti iš žemaitiško Žvagulio repertuaro... „ ir kas per velns ta meilė yr, ka širdį bado kap su pelias...“...tir lim pam pam... Velns gautųsi, man ne tik su fonetika blogai, bet, vis tiek, pasistengčiau
Su dzūkais, manau, paprasčiau – nereikia taip įdėmiai ausis ištempus klausyti - reikia tik priprasti prie jų žavaus ciksėjimo ir dzinguliukų visokių. Bet...vis tik, mieliau mano ausiai skamba aukštaičių tarmė. Su aukštaitišku prieskoniu kalba viena superwoman nuo Molėtų, dar keli kolegos – labai...inteligentiškai skamba.
O mano pačios gintarinė šaknis driekiasi iš Suvalkijos lygumų, tai aš kaip ir nekalbu jokia tarme. Turėčiau kalbėti taisyklingai, bet deja deja... elgiuosi labai blogai – svetimžodžiauju...
...kai reikia sutelkti liaudį kokiam nors bendram reikalui, tiek darbe, tiek namuose, mėgstu svaidytis tokiais žodeliais kaip „ Cosa nostra“...bet visi taip stebuklingai supranta, ką turi daryti...

Va va, cia ir slypi "progresas" bei "naivumas".
Visi sneka is esmes apie ta pati, taciau kiekvienas kitaip. To kitaip paieskose ir uzsiciklinama - "o gal pasakys kazka naujo!?", zinoma, kai ieskoma, tai ir randama, vienas rado rima(ritma), kitas ka nors tarp eiluciu pastebejo. Taip ir iskyla sena dainele - kas iesko - visada suras