Tai va žiūriu čia nemažai kas su dienoraščiais..
Aš kažkada bandžiau jį rašyt, bet man kažkaip nesigauna.. Kažkaip pagalvodavau: ką aš čia darau, nejaugi aš bandau kažka tokio išsipasakoti sasiuviniui, tai suplėšiau ir išmečiau...Ir taip aplamai nesisekė man rašyt ten tas eiles dienoraščio...

Kartais žmonės tam sąsiuviniui išsipasakoja net tai ko šiaip jau neišdrįsta papasakoti patys sau . Va tai neblogas tų šiukšlių valymo iš po kilimo būdas . Dar verta užsirašinėti ir savo sapnus, tik tą reikia daryt vos pabudus, nes kelios akimirkos ir sapnas pamirštas (jei ne iš tų itin svarbių, mini šokų) . O jei užrašai tada nepasimirš

Nu nežinau kaip čia su tais dienoraščiais, bet sakau as bandžiau kažkada rasyt prieš kelis metus tai kažkaip man prastai gavos

Na aš, asmeniškai, apskritai neesu bandęs rašyt . Šiaip, manau, jo prasmė tai lyg ir išklausytojas, kuris nesmerkia, neturi ne menkiausios neigiamos nuomonės apie tave, jam "nerūpi", kad ir kas jam bus papasakota ir t.t. . Žodžiu lyg tobulas išklausytojas . Ištikrųjų tai tas išklausytojas ko gero būni pats, viename ir pasakotojas ir klausytojas . Dėl to ir sakau, kad tai gali būti netgi labai naudinga jei sugebi save "išklausyt" .

Va bėda ištikrūjų yra tame, kad tavo dienoraštis yra tavo išklausytojas, bet jis tau nieko negali patart, pasakyt. O aš kaip ir minėjau kažkurioje temoje, kad turiu draugą ir nuo pat vaikystės kartu augom ir visur dalyvaudavom.. Tai jis manim gali pasitikėt ir aš juo galiu pasitikėt
Atsimenu ankščiau nemėgau išvis kam nors kažka apie savo pasakotis, jei kas būdavo blogai savyje viska nulaikydavau..

Tai va čia ir bėda, kai žmogus savęs nemoka "išklausyti" t.y. kalba, bet neklauso ir net pats nesupranta savo bėdų, tokiu atveju gal geriau, kad išklausytojas būtų draugas, psichologas ar pan. . Bet draugas negali taip gerai suprast jūsų problemų, net ir psichologas negali jei žmogus pats jų nesupranta. Šitie žmonės gali tik nurodyt kaip save išklausyt ir išspręst savo problemas, kurių niekas kitas neišspręs. Beje, asmeniškai manau, kad draugas dažniausiai net nenurodys, o tik padės užglaistyt problemą (kitaip tariant "paslėp po kilimu" ).

Kažka gali ir padėt TIKRAI, o bus tokiu atveju, kad jau niekaip.. Bet vistiek kažkada kai pasipasakojau taip biškiuka tai pasidare kažkaip lengviau net man...

Tai pats pasipasakojimas tikrai labiau padeda, nei laikymas kaip sakant užspaudus viduje tik vargu ar vien išsipasakojimas padės ir išgydyt atsiradusį "skaudulį", kuris bet kada vėliau gali vėl suskausti ir pasireikšti . Aišku viskas priklauso, nuo problemos, klausytojo, paties ir dar daugybės aplinkybių