na taip bet as jo prasmes taip ir nesupratau

dienoraštis - tam tikroje knygoje ar sąsiuvinyje rašomi dienos reikalų ar įspūdžių užrašai.


Dienoraštį anksčiau rašydavau tik tada, kaj buvo senos geros šiltos vasaros, o ir laiko būdavo iki kaklo. Kai dabar pasiskaitau kas per mintys mane tada užklupdavo, tai buvo tik paprasčiausi dienos įvykiai, bet kaip smagu, o dar labiau įdomu pasiskaityt juos po 2-3 metų... o ir nesuprasdama jo reikšmės, stengdavausi jį pildyti kasdien, nes taip tada įsivaizdavau tą tikrąjį dienoraštį:) Dabar viskas skiriasi...tik prisėdus įpaišau vieną kitą mintį...bet įdomumas vis tiek išlieka paskaičius jį po kai kurio laiko:)

va as neaikau prirasau tuoj po peciu arba sudrasaku nors ilgai uztrunka bet atsikratau gal tau nera pavojaus kad kas perskaitys arba nera nieko svarbaus

O kai rašai ar nekyla noras, kad kažkada kažkas paskaitytų. Juk račai viską tarytum kalbiesi. Šiaip stengiesi apsaugoti nuo kitų akių, bet paslapčiomis prasiskverbia noras kad kažkas paskaitytų, gal suprastų tai ko pati negali suprasti...

neee nereikia va yra taip arba rasyt kad perskaitytu arba rasyt kad niekas niekada nepamatytu cia va du skirtingi dalykai, pasirinkimas siuo atveju bendro varijanto nera

Dažniausiai ir būna, kad rašomas kaip scenarijus, lyg kitam..Nes paprasčiausiai dar nėra to pasitikėjimo tarp artimų žmonių, kad į dienoraštį nelįst, o rašantysis lyg ir nujaučia, kad kažkada kažkas įkiš nosį..Jis rašydamas nėra garantuotas tuo..ir dalį informacijos visgi pasilieka sau..viduje..

kaikas as viska surasau iki pat gileusiu jausmu tada pasidaro lengveu ir rameu

Bet kaip tada išreiškus viską giliausia kyla ranka išmest ar sudegint tai as neįsivaizduoju juk jei nori, tikrai galima paslėpt taip, kad nesurastų niekas. Nors visko yra..jei yra nepasitikėjimas, yra ir kažko atsisakymas