Tai va nepykit jei ne i ta forumo dali parasiau tema... Tai va man butu idomu suzinot is jusu ar kas yra pagalvojes apie savizudybe...
As ne viena karta galvojau..
Priezastys:
1 - mama per daug norejo is manes (norejo kad buciau geras vaikas) mazai isleisdavo bet man pavykdavo iseit ir jei kelias dienas rubas bus kampe kur pradegs sukaut... Vienu zodziu trumpai - igriso barniai ir pagalvojau kad as jai tik trugdau gyvent tai geriau pasisalinsiu pasikises peili po kaklu..
2 - buvo toks momentas kai dar buvau visai mazas ir draugai saipesi is mano klausos kad girdziu ne taip kaip visi.. Girdziu 80% o 20% dali palikau jau vaikystej gaves trauma per savo durna mazyte galvele...
Tai is tos nepykantos sielvarto ir panasiai norejau mirt.. Jau tada galvojau ne apie peili o issokti is savo lango 4 aukstas ant laiptu arba priryt tableciu..
Nu ka atsimenu 2 priezastis...
Atsakymai kodel nepadariau to: 1 - Pagalvojau juk, kad as ir kartais buna negerietis supykdau mama bet as jai gi vistiek esu SUNUS ir zinau kad ji tikrai mane myli, tik kartais nesupranta pacio vaiko bet tiek to.. Antra pagalvojau, gerai as cia retai kada supykdysiu ja bet jai lengvai praeis pyktis, o jei nusizudysiu tai gi ja graus sazine del sunaus (nekalbu apie tai kad tipo jos kalte) bet aplamai gi sunus isejes i anapus tai kaip cia taip ir dar toks jaunas, kekvienas tevelis ar mamyte graudintusi..
2 - nesizudciau nes pasnekejau su tevu o tevas mane paprotino ir paskui ka as pradejau lankyt savo sporta kuri po siai diena lankau ir atlankes du metus jie man kai kazka pasakydavo bet jau budavo retas atvejis (gi isaugam is to durno amziaus) tai kai tik izeisdavo bandydavau zodziais jam paaiskint apie tokius zmones nes kai tik gavau negalia bendravau su nemazai neigaliuju ir jie visai normalus zmones kaip ir mes kiti... Tai jei neiseidavo zodziais biski pamokydavau kumsciais nu ir apsiramino tie keli... Paskui po kazkiek laiko balaviojom jau cia visi tai vienas vel leptelejo apie tai tai visi draugai jam parode is kur kojos digsta.. Stai tiek is mano puses tikiuosi supratot.. Ir noreciau tokiu panasiu atsakymu gaut ta prasme ta pacia forma priezastys... atsakymas kodel ne... Aciu is anksto ir taip pat ka manot apie mano paauglyste

Mantukas, tokia tema jau buvo, o tos problemos tokios vaikiškos, dieve mano, negi nesusimastai, kad viskas yra taip banalu. Nematei jaučiu gyvenimo, su rimtom, rimtutėlėm problemom. Laikykis žmogau, pamatysi kažkad visatai atroso tokiom kvailystėm.....

Irma tai va dabar jau augu einu vis i prieki pradedu suvokt jau, nebesu jau durnas kaip buvau, beje pradedu galvot jau apie ateiti pradedu ir panasiai,tai sen pinigeliu is darbelio pasiemu tai ten tai i uzsieni nusausiu reik suktis , o tos bedos buvo jau taip senai... Tik tais taip prisiminiau kazkaip tai galvojau, kad cia imesiu.. Idomu kaip kitiem buvo Bet jei buvo tokia tema tai Atsiprasau





Blembacki paskaitinejau cia taip forumus ir t.t. pasiziejau biskiuka tai pradejo man patikt sitas puslapiukas

mesti visas blogas mintis salin padeda tau idomi veikla. Aisku, paauglyste tai nelabai liecia, nes tiesiog toks periodas. Mes jau kalbejom apie tai,pasiskaityk

http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?t=1350&start=0

http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?t=2400

http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?t=2285

red_line nu jau tokios mintys nebeina taip daznai kaip anskciau eidavo... Bet buna dar kartais pasijunti gyvenime bevertis toks mazytis ir niekam nereikalingas...
Nezinau kaip jus bet as kaip jautrios sirdies zmogus labai jautriai reaguoju i savu draugu komplimentus ir pan... O ypac labai reguoju i tevu..
Nemanau kad daugeliui taip nutiktu kaip man...(tevo nebuvau mates 3 metus tai savaime aisku kad pasiilgau)
Vaziuoju airijoj i dublina su tevu. Tevas uz vairo, as sone sedziu ir sau ramiai vaziuojam i orouosta, po viesnages pas ji 3 savaiciu.. Smagu buvo prisimint laikus su tevu! Ir kai vaziavom autostrada vyko taip:
Groja lietuviska liudna daina apie meile ir skirybas.. Ir tevas kaip tik tuo momentu paklause manes
Tetis - ar tau patiko cia?
As - taip
Tetis - tai pasilik dar keliom savaitem man linksma cia su tavim buvo
As - tai kad negaliu reikia mokslus ir visa kita pabaigt,,
Tetis - gaila kad tu isskrendi (tyliai labai pasake ir nusiminusiu balsu)
Ir ant situ zodziu prabiro asareles man is akies gerai kad is desines akies ir tevu nelabai ejo matyt, paskui tevas sauke mane kad atsisukciau tai net atsisukt nenorejau kad pamatytu jok asarojuos... Bleha net dabar sirdele suspaude ir asara isriedejo

ka jus i tokia istorija ?

Mantuk turi problemų (visi jų daugiau, mažiau turim), kurios niekur neišnyksta savaime, jos tik nebent nulenda giliai kol su jom nesusidoroji ir išlenda kada nereikia tam tikrose gyvenimo situacijose. Jei nesistengsi susidorot su tuo kas tau trukdo jaustis laimingam tai perduosi savo vaikam. Dėl to, kad tu turi problemų kalti tavo tėvai (gal mama, nelabai žinau tavo istoriją), bet turi suprasti, kad jie nekalti dėl to kokie jie yra patys, taigi lyg ir netyčia kalti dėl to, ką perdavė tau. Jei tu nieko nedarysi su savim tai tu lygiai taip perduosi savo vaikam ir t.t. Aš asmeniškai problemas spręsčiau taip: stebi kur gyvenime (ypač bendravime su aplinkiniais) kyla problemos, kurios neleidžia tau (ir jiem - dėl tavęs) jaustis gerai (tarkim nevykęs bendravimas, kokie nors varžantys kompleksai, nevaldomos emocijos ir pan.). Tada iškeli tai sau "prieš akis", nes stengtis nuslėpt (pamiršti) nuo savęs problemas, skaudžias situacijas, tas pats kas šiukšles slėpti po kilimu. Taigi iškeli ir tada ieškai kas, kaip, kodėl. Tik niekad dėl nieko nekaltink kitų, visada dėl to kas su pačiais savim yra negerai (ar gerai) esam atsakingi tik patys, nepaisant to, kokie mūsų tevai, draugai ar aplinkiniai. Ir nereik tikėt tuo, kad visos tos problemos yra 'normalu' ir tegul būna neliečiamos. Jei tai trukdo jaustis gerai tai nėra "normalu", nes bent jau aš, manau, kad žmogaus gyvenimo prasmė yra ne gerai egzistuot, bet jaustis laimingam kad ir kaip begyventum (kas prieštarauja?) . Čia taikau Irmai, kuri akivaizdžiai nesijaučia laiminga, gal tik gerai egzistuojanti, bet tai jau taip giliai įsėdo, kad atsiranda įsitikinimas, kad be "gerai egzistavimo" jau vistiek niekaip negali būti laimingas

Iš dalies tai tu čia gerai sakai. Bandysiu viska kas imanoma, labiausiai noriu mest rūkyt bo jis prie gero neprives.. Pradėjau rūkyt nuo tada kai man draugas pasake kai būni nervuotas, labai gerai yra parūkyt.. Nu tai kai pirmi dūmai buvo tai jo apsparde biski ir apsiraminau.. Ir krc pastebėjau aš ir vienas mano draugas, kad as visada prie VALKOS (pakeistas vardas) pradedu rūkyt labai dažnai ir net nešneku su juo kai jis mane šnekina... Aš jam kelis kartus norejau biški suduot, bet jis kazkaip užkalbėjo tai nieko nenutiko.. Jis man nepatikt pradėjo vien del to, kad pastebėjau jis draugas ir našarom viska ima, o va kiti ateina patys atsineša arba dasimeta kelis litus prie konors. Valka dar niekad taip nepadaręs tai net nežinau ką man su juo daryt

Jo, jo - jei žudytis, tai rafinuotai - su fantazija!

Antra vertus, nusižudęs neteksi galimybės pakeisti savo gywenimą....