Drs ir jeigu nesutampa manai reikia išeiti į tamsą, o nepagalvoji vieno, kad tuo paaugliu pabūsi keletą metelių, paskui gal sutiksi žmogų, kuris praskaidrins visas Tavo mintis, o dar vėliau ir vaikų susilauksi ir suprasi dėl ko privalėjai gyventi....

Irma mum visiem būdingas amžinos vilties ir laukimo mitas . Vaikas svajoja tapt "dideliu" ir gyvenimo taip kaip vyresnysis brolis/sesuo, kuriam galima daugiau ir t.t., paauglys kuo greičiau nori tapt suaugusiu, kad niekas jam nenurodinėtų kaip "laisvai" gyvent ir pan., suaugęs žmogus dažniausiai atsiduria žudančioj rutinoj (net vaikai gali nuo to neišgelbėt) ir pradeda galvoti kaip gerai buvo būti paaugliu, vaiku, na bet vėlgi vilties mitas verčia jį laukti "senatvės" (ne ta blogąja prasme), kai galės atsikvepti, ilsėtis ir "pagyventi" dėl savęs, bet ir tada nelabai visa tai išeina . Jei nesijauti gerai dabar, labai abejotina, kad ateitis tą (o ne pati) pakeis. Kadangi, matau, jog tau gerai jaustis būtina gyvent Lietuvoj (?), tai neabejoju, jog tave dabar dar gelbsti šita svajonė. Tu net Amerikoj matai pagrinde visišką juodom spalvom, nors kitas gali prisitaikyt ir surast laimę ten, bet akivaizdu kad tu ne iš tų. Reikalas tas, kad tu tiki, vilies ateitim, net greičiausiai turi slaptą viltį sugįšt, kuri tave dar užveda, bet turi suprast, kad ateitis pati tikrai šito nepadarys ir tu negrįši, nes kaip pati pasakojai, kaip ir tavo tėvai "jau būsi per sena" permainom ir t.t.

Beje net vaikai ir šeima kai kam gali būti akmuo po kaklu, jei tavo prioritetas yra materialiniai dalykai (nereikia tiesmukai suprast pinigai, bet karjera ir t.t. pvz net jei tai menininko, rašytojo "karjera), o tu rinksies "per jėgą" pirminiu, visuomenės standartinį prioritetą šeimą ir vaikus, o ne tai kas tau leidžia gyvent (šiuo atveju tarkim karjera) tai tavo gyvenimas irgi bus ne koks . Ir tie mitai, kad vaikai gyvenimo saulės ir t.t. viduje (o ne išorėje, kur galim meluot net patys sau) negelbės, jei tai ne tavo pirmasis prioritetas. Žiauriai skamba, bet tai tiesa ir tie kas ją supranta bus geresni tėvai, nei tie kurie visiškai ir besąlygiškai aukosis dėl šeimos. Turi pasirinkt ašį (ne ashą ), pamatą kas tau yra svarbiausia ir būtina, be ko tu tiesiog negali (nežiūrint į visus standartinius mitus, kad pvz. šeima pirmoj vietoj "teisinga", karjera "ne"). Kai pasirenki pamatą tada visa kita statai ant jo, arba viską suki apie pasirinktą ašį . Nėra neteisingo, blogo pasirinkimo jei jis tau padeda jaustis gerai, tiesa, yra pasirinkimai kurie gali padėt jaustis asmeniškai gerai, bet kenkti kitų pasirinkimams, o tai neteisinga mūsų visų bendru atžvilgiu, nes asmeniniai pasirinkimai, neturėtų piktybiškai įtakot kitų pasirinkimų . Va tatai pagal mane gyvenimo tikslas - pasirinkti ir tapt tuo kas tu esi ir nekurt kažko tokio kuo neesi. O ar elgiesi (gyveni) "teisingai", suprasi iš to kaip jauties taip gyvendama .

Aišku kai kas renkasi atvirkščiai - karjerą, nors jo paties asmeninis prioritetas turėtų būti pirmiausiai šeima. Vėliau druskos cukrumi tikrai skanesnės nepadarysi . Liaudies išmintis kalba tsakant, dabar arba niekada arba ką gali daryti tuoj, niekad nedaryk rytoj. Nereikia išdegus skubėt ir suprast pažodžiui, bet "tiesos" šiuose žodžiuose daug

va sis bei tas is referato