Laikykis žmogau ir laukiam Tavęs grįžtančio

Kas darosi su mūsų Lietuva???

Pasižiūrai televiziją, pasiskaitai spaudą ir pasidaro labai liūdna. Kur ritasi mūsų Lietuva? Pedofilai prievartauja vaikus, o teisėsauga ir valdžia užuot puolusi naikinti atmatas tiesiog tūno šešėlyje ir ramiai stebi. Gal tai tik televizijų šou, bet pažiūrėjus tas laidas negali nepatikėti, kad kaip senais laikais žmonės vežami į durnyną prieš savo valią, apie tai neinformavus nei artimūjų. Tiems paklausus niekas nieko neaiškina, nes būk tai paslaptis. Vidurį dienos galima paimti žmogų ir uždaryti į durnyną net nepaaiškinus kas kaip ir kodėl. Kedžio temos jau net neliesiu, baisu ir nuvalkiota. Vyriausybine koalicija nepasitiki 90 procentų žmonių, bet tas irgi dzin net ir griežtą vaidinančiai prezidentei. Toji irgi suraukus gerą vietą sėdi patyliukais. Kai visų šalių vadovai važiuoja į susitikimą su didžiausių pasaulio valstybių vadovais, mūsiškė vėl gi nusiplauna, vedina savo ambicijų. Užtai kai pedikų paradas bandomas sužlugdyti, čia jau netylima, kurgi nepalaižysim Europai ir visiems jos gėjams rūros.
Galiausiai ir krepšinio padangėje tiesiog cirkai dedasi, nes bagotas ruskis savo ambicijas rodo. Liūdna iki beprotybės. Žiūrėjau anądien laidą apie emigrantus, apie moterį kuri atvirai pažadėjo sakydama, jog dabar visi bėga iš Lietuvos, bėgsiu ir aš sako ji, va laukiu kol vaikai pabaiks eilinę klasę mokykloje ir išvažiuoju. Beliks tik seneliai nelaimingi, kurie atvarę visą amželį senatvėje skursti turi, beliks gal dar koks sergantis, kuris bijo pajudėti ir pijokėlis, kuriam ir taip jau viskas vienodai...

Kodėl Tu Lietuva žemai nusiritai,
Kodėl daleidai taip nualinti išvogti.
Kur buvo mūs seimūnai, kunigai,
Kodėl ir tie šiandien pradėjo dvokti.

Juk rodos gynė žmonės, kraują liejo,
Kad būtų gera tarsi tą kart Baltijos kely.
Visus mus meilė ir draugystė siejo,
O kas beliko? - tik duobė gili...

Nieko čia keisto nevyksta, paprasčiausiai dėsniai, priežastys ir pasekmės ir prie jų esam prisidėję visi, ne tik kunigai, politikai ir "gaiJdžiai" (be abejo sarkazmas). Kas (ypač visokie aktyvistai, specialistai ir kitokie panašūs veikėjai) išvyko svetur, nes čia "nepalyginamai prasčiau moka", "sąlygos prastesnės", ar tiesiog neina išlaikyt daugybės vaikų, apie kurių išlaikymą dažniausiai mąstoma po veiksmo, kas vogė ar kitaip "apsukravo" pasilikę čia, nes "taip daro visi" nu ir rezultate turim ką turim. Tokioj - suverenioj ekosistemoj, mes kaip nepriklausomi lietuviški organizmai nesugebam prisitaikyt, o kartu ir išlikt. Aišku dabar jaučiam diskomfortą, nes neina jaust tautinės savigarbos, dėl to silpniausi net va bijo prisipažint kas jie ir iš kur, o ignoruojant savo kompleksus jie tik auga, kaip ir visas nepasitikėjimas savim. Kaltindami įsivaizduojamą visagalį draugą "valdžią" mes irgi daromės silpni, nes tada nesuvokiam savo pačių net jei ir menkų, bet visgi galimybių ir kad mūsų ir mūsų šalies gyvenime pokyčiai savaime nevyksta (tiksliau vyksta, bet paprastai ne ta linkme kuria norėtume MES patys, jei mes dėl to tik darom veiksmą "nedarom nieko").

- nieko asmeniškai, bet panašūs "tušti" padejavimo postinimai internete, labiau veikia prieš Lietuvą, nei atvirų Lietuvos priešų propoganda...

Draugai, už meilę! Keliu už meilę taurę! Raudono vyno. Sklidiną iki kraštų. Geriu taip pat, kaip širdis širdį sugeria iki atomų ir kvapų. Kai lūpos jaučia prisilietimus, o akys žvilgsnį. Kai nebelieka praeities ir dabarties. Kai nešinas sava širdim žmogus pasiekia kalnus. Nuo jų nužvelgęs margąjį pasaulį mato kitą savo širdį iš toli. Kur tu dabar širdie? Ar jau nustojai šėlti? Ar jau rami? Ar dar yra tavy ugnies? Neatsakyk… Juk nėra praeities ir dabarties. Draugai, už meilę! Geriu už meilę! Dar vieną taurę, dar raudono vyno. Širdies spalvos. Už tai, kad meilės ratas nenustotų suktis, o lapai liktų amžinai žali. Už tai, kad vienąryt į tavo širdį prisibelstų kita širdis.

Laikrodininkas

Laikrodininkas po pertraukėlės grįžo.. gerai

Žvaigždelės. Jos lyg bučiniai nakties skliaute, it laiko upė akmenėliais žėri. Bekraštėje erdvėj sukurtos. Iš vandenų, iš žemės dulkių. Iš Puškino eilių, Šekspyro gal sonetų. Iš ilgesio gilaus ir valandų lyg amžiai. Apsuptos meilės ir vilčių. Tik taip iš pilnaties pasėmęs dubenį vandens. Sapnais nuplovęs veidą. Apsiginklavęs pojūčiais visais, galėčiau peržengt Rubikoną. Ir padėkoti joms. O taip, tik joms! Žvaigždelėms! Dangaus sesėms. Kurios padėjo apdainuot Tave, kurios lyg bučiniai nakties skliaute, kurios it laiko upė akmenėliais žėri.

Laikrodininkas

Laikrodininkas tyli, tai aš įsiterpsiu..

o buvo taip..einu iš darbo tokia ramia gatvele, iš vieno kiemo išeina senučiukė. Tokia švarutė, tvarkinga, su popieriaus lapeliu rankose. Sako: "Vaikeli, gal galėtum man pasakyti, kas čia parašyta, radau pašto dėžutėje, nežinau ar čia man reikalinga, ar ne". O aš ką.. negi man sunku - skaitau.. "Durex" naudojimo instrukcija Sakau: "Galit ir išmesti, manau, kad jums nereikės..čia šiaip..lyg ir reklaminė šiukšlė.." Senučiukė patenkinta linksi galva, gerai, sako, išmesiu, smulkus tekstas, tai pati ir neperskaičiau:)
Vienas mažas pastebėjimas.. įmetė į tą jos dėžutę tai įmetė, bet va kad ta instrukcija lenkimo vietose gerokai apsitrynusi.. kažin su instrukcija į svečius ir eidavo