Niekas negali tapti zmogumi,jei yra vienas:mes esame zmones tik vieni kitiems.Zmogiskumas mums buvo perduotas kaip ''uzraktas''-tai mirtina liga,kuria niekad nebutumem uzsikrete,jei arti nebutu buve panasiu i mus butybiu.Jis mums buvo perduotas is lupu i lupas,zodziu,o dar anksciau-zvilgsniu:kai mes dar toli grazu nemokame skaityti,savo zmogiskuma skaitome is tevu akiu arba is akiu tu zmoniu,kurie mus priziuri.Tas zvilgsnis reiskia meile,susirupinima,priekaista ar pasaipa..Jis istraukia mus is musu nenaturalaus nereiksmingumo,kad padarytu zmogiskai reiksmingus.
Kadangi mes,zmones,esame sio visuomeninio uzkrato vaisius,siek tiek stebina tai,jog mes taip sunkiai pakeliame savo visuomeniskuma.Be kitu,mes nebutume tokie,kokie esame,taciau neretai mums sunku buti su kitais.Gyvenimas visuomeneje nera beskausmis.Kodel?Gal todel,kad jis mums pernelyg svarbus,o gal delto,jog sudedame i ji per daug vilciu ar per daug baimiu ir mums bjauru jausti,kad jis toks reikalingas..
Amziu amzius bandyta taip sutvarkyti visuomene,kad ji uztikrintu maksimalia santarve.Zinoma,noredami ja pasiekti,negalime kliautis tik socialiniu savo rusies instinktu.Tiesa,del to trokstame panasiu i mus zmoniu draugijos,taciau jis ir priesina mus su kitais.Tos pacios priezastys,kurios suartina su kitais,gali paversti juos musu priesais..Kaip ir kodel taip atsitinka?..
..

...jo tema ne dlia srednyx umov...

Visada norisi siekti geriausio, kartais mes pasižiūrome į aplinkinius, je jie mums autoritetas, kartais pasižiūrime su pašaipa ir stengiamės nekartoti jų klaidų. Kiekvienas vis kitokia asmenybė, vis kitoks vidinis pasaulis. Kartais pasidaro tuščia, tada ir dairaisi aplinkui ir ieškai tarytum pagalbos, o kartais gal tik mažiausio ženklo, kelrodės žaigždės. Kad nors mažytę rodyklėlę parodytų kas kaip eiti tuo nelengvu keliu...

Lietuviškai būtų: "tema ne vidutiniams protams"

Čia nieko asmeniško, bet būtent tame ir slypi "Laukinės"
keliamos problemos - vieni mūsų nesamoningi rusų vergai,
kiti nesamoningi vakarų vergai.

Būti laisvu žmogumi Lietuvoje reiškia būti "balta varna"

''Pragaras-tai kiti'' kazkada sake J.P.Sartre'as.
Is tiesu,jie pragaras tik tiek,kiek gali musu gyvenimus paversti pragaru,atskleisdami mums anarchistinio sapno visagalybe,kuria megsta isivaizduoti musu savimi pasitikintis nebrandumas..Ar imanoma gyventi visuomeneje nebendraujant?.Taip,jeigu zodi ''bendravimas'' suprasime ta prasme,kad kiti taip pat kaip ir mes turi suprasti tai,ka norime pasakyti..Taciau musu izoliacija nera labai salygiska,jeigu sutiksime,kad prasyti suprasti nera tas pats,kas buti suprastiems..
Kaip manote, kaip stipriai kiti zmones ir bendros institucijos varzo musu laisve?Arba sakykime kitaip:ar prasminga kalbeti apie laisve nekreipiant demesio i atsakomybe,i musu santykius su kitais?..Ar ne visos institucijos,pradedant istatymais,leidzia suprasti,kad esame laisvi ju klausyti ar nepaisyti,jas kurti ar naikinti?!..
..

-

1. Gerai pastebėta
2. Būtent, laisvė - tai vidinė būsena, nepriklausanti nuo kitų...

Gyvenimas yra kova,tarp aukojimosi ir uzsispyrimo,tarp bendruomenes pripazinimo ir asmenybes issigelbejimo..

Ir stai visai neseniai manes paklause,o kas gi yra svarbiau?!..
Atsakysiu cia
Mes esame ne aklos isorines jegos zaislas,o talentu,silpnybiu ir kitu paveldu darinys..Prasmingo gyvenimo tikslas-klausytis savo vidinio balso kvietimo ir kiek imanoma juo sekti..Zodziu,pazinti save ir kiek imanoma labiau priartinti gyvenima prie pavidalo,kuris mumyse is anksto kirba kaip nuojauta
..