visada galima išmokti kalbą kompiuteriu

Situaciją parinkote jūs. Vargu ar aš kraustyčiau gyventi į šalį, kurios kalbos nemoku.
Jei taip "nutiktų",rasčiau būdų, kaip išmokti kalbą , apsitarnauti ar bent minimaliai bendrauti, jų yra. Kodėl maži vaikai nepaiso barjerų ir bendrauja, nemokėdami kalbos? Aš galėčiau būti ir kurčnebylė.Tada išvis nieko nepasakyčiau, net negirdėčiau jokios kalbos.O žmogumi išlikčiau. Aš esu asmuo, mąstantis, kuriantis produktą tai šaliai, o ši iš manęs, kaip asmens priima, t.y. perka.Vyksta mainai. Tai būdinga žmonių pasauliui ir žmogui.

Jūs supratote, kad ne apie "pamišimą"dėl batų klausiu.
Bandysiu patikslinti.
Tai asmuo, kuris prarado galimybę protauti, atsakomybę už savo veiksmus, išsilaisvino nuo savo minčių, vienetas, kuris žmonių skaičiuje yra, bet prarado pagal visuomenės normas teises(rinkimų, balsavimo, pasirinkimo) ir pareigas( mokytis, dirbti,..)Praradęs realybės suvokimą- kas yra tiesa. Ar laikomas toks individas žmogumi?

O tai kuo toks individas laikomas??..

Todėl ir klausiu, kad susimąsčiau apie žmogų ir asmenybės bruožus ir kilo tokios mintys. Tai kas išskiria žmogų iš primatų būrio?

Truputį patikslinsiu, kad vėl nekiltų papildomi klausimai.

Su tam tikromis savybėmis žmogus, išskiriamas kaip žmogus( apie tai kalbėjome), o mane domina, kas atsitinka su žmogumi, kai jis dėl pamišimo netenka tų savybių.

Manyčiau, kad žmogus skiriasi nuo kitų primatų tik savo rūšies pavadinimu. Taip, daugumai žmonių būdinga bendrauti, bet tai nereiškia, jog tik asmenys su šiomis savybėmis gali vadintis žmonėmis. Tiesiog tie, kurie bendrauja, yra tipiški žmonės šiuo atžvilgiu, o tie, kurie nebendrauja, yra netipiški. Na pvz žmonės, kurie turi sunkią autizmo formą, dauguma jų linkę apskritai nebendrauti. Ar dėl to jie yra ne žmonės? Na galima pavadinti juos ne žmonėmis, tai yra, sugalvoti jiems kokį nors kitą rūšies pavadinimą. Bes jie galės kryžmintis su žmonių rūšimi, todėl jų nelaikymas žmonėmis (laikymas kita rūšimi) , bus objektyviai neteisingas. Taigi žmonės yra įvairūs, ir kad ir kokie jie būti skirtingi, jie visi vadinasi žmonėmis.

Dėl to išprotėsjusio pamišėlio... negalima teigti, kad jis prarado galimybę protauti ar jausti. Taip gali atrodyti jį stebint, bet nėra aišku, kas dedasi jo galvoje.


Dar truputį gal šita tema. Skaičiau netikrą knygą apie vieną asmenį (paauglį), kuris nesuvokė savęs kaip žmogiškos būtybės. Jis buvo protingas, su aplinkiniais kalbėjo. Tačiau jam visi žmonės buvo vienodi. Nė vienas nepatiko daugiau ar mažiau už kitą. Tai kėlė aplinkinių pasipiktinimą.

Netikras asmuo, ne autistus turėjau omeny, jie labai gabūs kažkokiai sričiai..Mačiau filmą ElGrekas, ten dailininkas tapė pamišusių žmonių akis pamišėlių namuose. Jam reikėjo šventųjų paveikslams tokių akių- be minties..Kaip tu sakai, žmonės, nereaguojantys į nieką išoriškai, bet neaišku, kas dedasi jų galvose..Savyje nedariau prielaidos, kad tai ne žmonės, bet norėjau sužinoti kitų nuomonę.

O kokios akys yra be minties ir kokios su mintim? pagal ką jas atskirti?

Dauguma autistų nėra gabūs kažkokiai sričiai (arba dar neatrado to). 10 procentų autistų yra gabūs.

Žinau, kad žmogaus akis anatomiškai nekinta, kad išraišką joms duoda veido raumenys, akies kraujagyslės, antakių padėtis. Bet taip yra sakoma, tiesa,gal ir ne filosofiniuose apmąstymuose. Literatūroje. Bet mokslai, jei tai tiesa, gali vienas kitą papildyti?Tikiuosi teko matyti išprotėjusio žmogaus veidą? Arba ElGreko paveikslus? Aš mačiau.Žmonių veidas juose ramus, lygus, jame neatsispindi jokie jausmai, vizualiai- ramybė, skaidrumas, bedugnė atsispindi ir akyse. Suprantama, tai vaistų poveikis. Tai būtų "akys be minties" mano literatūriniu įsivaizdavimu.Filosofijoje vargu ar toks išsireiškimas bus,tai ne filosofinis išsireiškimas..."Su mintimi"?- užtenka nueiti į turgų, mokyklą, teatrą- ..kiek jausmų žmogus moka veido raumenimis išreikšti, tiek tokių , kaip sakiau, akių pamatysi.