Gavau labai vertingą nuorodą, Čia pamatysite pasaulio statistiką labai daugeliu klausimų.., tame skaičiuje ir apie mirtingumą.., sveikatą, vaikų būklę..

http://www.worldometers.info/lt/



Dėkui tau, bičiuli..

Taip, vaikai nesusimastydami seka suaugusiojo pavyzdziu net negalvodami geras jis ar blogas. Ta pati galima pasakyti ir apie meile... Tik ka daryti tada, kai tevai atiduoda visa savo meile, o vaikui yra svetimos visos zmogiskosios vertybes: meile, draugyste, rupestis ir pan.? Ko dar tada tam vaikeliui gali trukti?



Mazas zmogus, dideles problemos... Niekas negali pasakyti, kaip sias problemas galima isspresti, taciau bandyti reikia. Nuo ko turetume pradeti, kad sios skaudzios problemos bent truputeli sumazetu?
Manau, jog tikrai siu problemu negalima spresti bausmemis. Jos tik padidina atstuma tarp vaiku ir tevu. Atsiranda gili praraja, o tada jau niekas nebando isiklausyti, ka sako vaikas... Gal tai ir yra problema, kad daznai tevai neisgirsta, ka jiems bando pasakyti vaikai?
Dar yra labai svarbu, kad pats vaikas imtu mastyti, sugebetu atskirti, kas yra bloga ir kas gera. Tik, kai jis ims mastyti, jis nustos daryti klaida po klaidos...

Meilė vaikui , manau, neturėtų beribė ir akla.Jos turėtų būti tiek, kiek vaikui reikia. Per didelė meilė gimdo egoizmą, ko pasekoje vaikui ima trūkti visko- tuoj pat, čia ir dabar. Tada vaikas tėvuose mato ne draugystę, meilę, rūpestį, o DAVĖJĄ KAŽKO..ir, kai nebegali DUOTI, jis tampa kaip ir nebereikalingu.Tada jau IMA ir REIKALAUJA pats.




Atstumas tarp vaikų, likusių ilgam laikui be tėvų priežiūros, ir pačių tėvų- jau pasekmė.Jokios bausmės čia ir būti negalėtų, nes ar turėtų tėvai moralinę teisę bausti, jei patys tą prarają iniciavo?
Čia priešingai- pradžia prasidėjusi nuo to, kad tėvai neatsižvelgė į tai, kad reikėjo dėmesio, kartais reiklumo vaikams. Vaikus auginti- didelis darbas, nuolatinis laiko ir savęs atidavimas, nuo mažens kasdien aiškinimas vis naujų dalykų...Juk taip jie ugdomi, kasdien lašinant į juos po lašą išminties...Tai kaip įmanoma paskui supilti visą susitaupiusį kibirą?

Šiandien kaip tik susidūriau su panašiu , labai sudėtingu klausimu. Vaikas stipriai prasižengė. Mama jau prieš pora metų ir per kelis kartus buvo informuota, kas vyksta ...Netikėjimas mokykla,ignoravimas jos,nuolaidžiavimas vaikui, visų užgaidų tenkinimas, aklas pasitikėjimas vaiku, kuris išmoko meluoti, kontrolės stoka atvedė į šiandieną., kai reikia kalbėtis su policija.Po gana įtempto pokalbio mama klausia- tai ką man dabar daryti?
Tai reiktų ..išrašyti receptą?..kai viskas taip pavėluota?
Ir kai mamos akyse vis dar matai abejonę tuo, kas sakoma?
Manau, kad pradėt reikia nuo mamos(tėvų)..požiūrio į vaiko auklėjimą keitimo
Nes, juk kaip yra?- šiandien situacijai diriguoja vaikas, tapęs tėvų stabmeldystės ikona.

Tu teisi, kas per daug, tas nesveika... Taigi, reikia rasti aukso viduriuka, nes bet koks nuklydimas nuo sios normos yra prazutingas paciam vaikui. Tik kaip ta aukso viduriuka surasti? Kaip zinoti, kad butent dabar yra ta riba, kai vaikas gauna tos meiles nei per daug, nei per mazai?



Kokie yra pirmieji signalai, kad vaikas eina ne tuo keliu? Kai pastebi, kad pasikeite vaiko norai ir siekiai? O gal dar anksciau? Jei anksciau, tai kada? Juk pasikeites elgesys tikrai nera pradzia...



Taip, meldziames mes toms ikonoms... Gerai, kai jos bent truputi tai vertina... Taciau dazniausiai, jei tai ir vertina, visvien greitai pamirsta, ka del ju padare tevai. O jie dazniausiai kalnus nuvercia, tik niekas to nemato... Prisimena tik, kas buvo blogai ir ne taip. Vienas saukstas deguto ir medaus statine sugadina...

Radau gražų straipsnį, kuris galėtų būti atsakymu..

Kokia gali būti motinos meilė?

Jeigu paklaustumėte mamų, ar jos myli savo vaiką, daugelis iš jų nesuprastų ir netgi įsižeistų – kaip galima nemylėti savo vaiko. Tačiau reikštis ši meilė gali skirtingai.

Vienos mamos yra valdomos biologinio instinkto ir tai pasireiškia nuolatiniu pasiruošimu globoti, saugoti, ginti savo vaiką, tenkinti bet kokius jo poreikius. Motina visą save atiduoda vaikui, aukodama asmeninį gyvenimą ir karjerą. Ši meilė vadinama instinktyvia. Atrodytų, nėra nuoširdesnės meilės nei instinktyvi, tačiau, deja, jos pasekmės dažniausiai būna neigiamos, nes šios mamos geriausiai jaučiasi, kol vaikas yra mažas ir nuo jų priklausomas. Vaikui užaugus jo nenorima paleisti, reikalaujama paklusnumo ir padėkos.

Kita mama be begalinio prisirišimo prie vaiko jaučia gilų fizinį ir dvasinį ryšį su juo. Ką šios mamos vaikas gyvenime bedarytų, koks bebūtų, motina visada jį užjaučia, priima, visada sugeba jį suprasti ir pateisinti. Šis ryšys gali tapti simbiotinis – pernelyg artimas ir glaudus. Tokiu atveju, užaugusiam vaikui sunku suartėti su kitu žmogumi, nes atrodo, kad niekas negali tapti toks artimas kaip mama ir niekas nemyli taip stipriai. Pavyzdžiui.
Solidus vyras kreipėsi į gydytoją dėl motinos sveikatos problemų. Pokalbyje paaiškėjo, kad jis dirba viceprezidentu banke, buvo du kartus vedęs, dabar išsiskyręs ir gyvena su mama. Jų pinigai bendri, jie kartu žiūri televizorių, išeina pasivaikščioti, ilsisi sodyboje. Kai jam buvo užduotas klausimas apie tai, ar jis turi moterį, jis atsakė: „Tai beviltiška. Su moterimis man nieko neišeina, joms reikia ne manęs, o mano pinigų. Mamai iš manęs nieko nereikia, ji mane tiesiog myli.

Deja, kartais motina myli vaiką todėl, kad šis myli ją. Ji ieško vaiko prisirišimo, švelnumo. Ir jeigu vaikas abejingas, kaprizingas, verksmingas, tai pykdo moterį, nes įrodo, kad vaikas blogas, nevertas dėmesio. Tokios mamos dažnai klausia vaiko, ar ją myli, ir pavydi vaiko meilės močiutei, o kartais net vaiko tėvui.

Kai kurių mamų meilė vaikui yra pernelyg socializuota. Tokia mama myli vaiką už jo pasiekimus ir dažnai tikisi, kad vaikas pasieks tai, ko ji pati nesugebėjo, arba išsiugdys pačios mamos nebūtinai turimų, bet aukštai vertinamų bruožų. Ši meilė irgi yra nepastovi ir prieštaringa, nes užaugusio vaiko atsisakymas vykdyti mamos norus arba jo nesėkmės mamai reiškia jos pačios gyvenimo žlugimą.

Taigi, kaip tuomet mylėti savo vaiką? Anot D.W.Winnicotto, vieno žymiausių motinos ir vaiko santykių tyrėjų, motinos meilė labai įvairi: joje rasime ir savininkiškumo, ir godumo, ji gali plykstelėti pykčiu („galas griebtų tą vaiką“), bet ji ir kilni, galinga, nuolanki. Tik sentimentalumo joje niekaip nerasime, jis motinoms atgrasus. Taigi motinos meilė yra prieštaringa ir sudėtinga, tačiau tyrėjas pabrėžia, jog labiau norėtų būti motinos, kuriai būdingi visi gilūs vidiniai žmogiškieji konfliktai, vaiku, nei kad juo rūpintųsi moteris, kuriai viskas lengva ir paprasta, kuri žino visus atsakymus ir jai yra svetimos abejonės.
Šaltinis- ZEBRA...

Kodėl parinkau ši straipsnį?Todėl, kad kiekvienai mamai, tėčiui reikės skirtingų atsakymų- žiūrint, kokia meile mylimas vaikas., koks vaikas.Vienareikšmiškai atsakyti būtų klaida.Kiek vaikų- tiek atsakymų į tą patį klausimą..Klaida neleistina, kada kalbame apie vaikus..
Tik bendravimas su darželio , mokyklos pedagogais, psichologais, vidinis širdies balsas (juk yra tamprus dvasinis ryšys su vaiku), bendravimas su pačiu vaiku, pasakys,...kas vyksta su juo..

Na, mudvi nutolome truputį nuo temos, tačiau tas nutolimas malonus,o jei nutolome- reiškia nutolimas mums reikalingas..

...kodėl miršta? o gi todėl kad gimsta,nes gyvenimas mirtina liga plintanti lytiniu būdu...

Asha...

Nuostabus straipsnis. Privercia susimastyti ir paziureti i viska visai kitu kampu. Jis tarsi pamoka, kuria butinai reikia ismokti...

Ratu, ratu... Aplinkeliais... Niekada nera tiesaus kelio i musu tiksla. Tai mes abi po truputi ir keliaujame i prieki. Nedidelis cia nuklydimas i sali ir manyciau, kad jis yra labai naudingas

Panthera ..Kalbėjomės apie per didelę tėvų meilę ir prie ko tai veda vaikus..yra ir priešingas variantas- nemeilė vaikui. Keistai skamba, bet tai yra. Kaip atsiranda ji?..Kad nemeilė vaikui, kaip ir bet koks ignoravimas, smukdo, kelia agresiją, aišku, tik kas turi atsitikti tėvo, motinos galvoje, kada sužalojami ar nužudomi vaikai?. Respublikoje turime tokių pavyzdžių ne vieną..
Arba tėvystės teisių atėmimas- labai skaudus reiškinys.
Kiek pavojų tyko vaikų? Maniakai, prievartautojai, visokie pedofilai, nesvetimas ir pardavimo atvejis. Į tai įsivelia irgi mūsų tautiečiai.

Vat tokie vaikai pasmerkti būti nelaimingais visą gyvenimą.