Radau gražų straipsnį, kuris galėtų būti atsakymu..
Kokia gali būti motinos meilė?
Jeigu paklaustumėte mamų, ar jos myli savo vaiką, daugelis iš jų nesuprastų ir netgi įsižeistų – kaip galima nemylėti savo vaiko. Tačiau reikštis ši meilė gali skirtingai.
Vienos mamos yra valdomos biologinio instinkto ir tai pasireiškia nuolatiniu pasiruošimu globoti, saugoti, ginti savo vaiką, tenkinti bet kokius jo poreikius. Motina visą save atiduoda vaikui, aukodama asmeninį gyvenimą ir karjerą. Ši meilė vadinama instinktyvia. Atrodytų, nėra nuoširdesnės meilės nei instinktyvi, tačiau, deja, jos pasekmės dažniausiai būna neigiamos, nes šios mamos geriausiai jaučiasi, kol vaikas yra mažas ir nuo jų priklausomas. Vaikui užaugus jo nenorima paleisti, reikalaujama paklusnumo ir padėkos.
Kita mama be begalinio prisirišimo prie vaiko jaučia gilų fizinį ir dvasinį ryšį su juo. Ką šios mamos vaikas gyvenime bedarytų, koks bebūtų, motina visada jį užjaučia, priima, visada sugeba jį suprasti ir pateisinti. Šis ryšys gali tapti simbiotinis – pernelyg artimas ir glaudus. Tokiu atveju, užaugusiam vaikui sunku suartėti su kitu žmogumi, nes atrodo, kad niekas negali tapti toks artimas kaip mama ir niekas nemyli taip stipriai. Pavyzdžiui.
Solidus vyras kreipėsi į gydytoją dėl motinos sveikatos problemų. Pokalbyje paaiškėjo, kad jis dirba viceprezidentu banke, buvo du kartus vedęs, dabar išsiskyręs ir gyvena su mama. Jų pinigai bendri, jie kartu žiūri televizorių, išeina pasivaikščioti, ilsisi sodyboje. Kai jam buvo užduotas klausimas apie tai, ar jis turi moterį, jis atsakė: „Tai beviltiška. Su moterimis man nieko neišeina, joms reikia ne manęs, o mano pinigų. Mamai iš manęs nieko nereikia, ji mane tiesiog myli.
Deja, kartais motina myli vaiką todėl, kad šis myli ją. Ji ieško vaiko prisirišimo, švelnumo. Ir jeigu vaikas abejingas, kaprizingas, verksmingas, tai pykdo moterį, nes įrodo, kad vaikas blogas, nevertas dėmesio. Tokios mamos dažnai klausia vaiko, ar ją myli, ir pavydi vaiko meilės močiutei, o kartais net vaiko tėvui.
Kai kurių mamų meilė vaikui yra pernelyg socializuota. Tokia mama myli vaiką už jo pasiekimus ir dažnai tikisi, kad vaikas pasieks tai, ko ji pati nesugebėjo, arba išsiugdys pačios mamos nebūtinai turimų, bet aukštai vertinamų bruožų. Ši meilė irgi yra nepastovi ir prieštaringa, nes užaugusio vaiko atsisakymas vykdyti mamos norus arba jo nesėkmės mamai reiškia jos pačios gyvenimo žlugimą.
Taigi, kaip tuomet mylėti savo vaiką? Anot D.W.Winnicotto, vieno žymiausių motinos ir vaiko santykių tyrėjų, motinos meilė labai įvairi: joje rasime ir savininkiškumo, ir godumo, ji gali plykstelėti pykčiu („galas griebtų tą vaiką“), bet ji ir kilni, galinga, nuolanki. Tik sentimentalumo joje niekaip nerasime, jis motinoms atgrasus. Taigi motinos meilė yra prieštaringa ir sudėtinga, tačiau tyrėjas pabrėžia, jog labiau norėtų būti motinos, kuriai būdingi visi gilūs vidiniai žmogiškieji konfliktai, vaiku, nei kad juo rūpintųsi moteris, kuriai viskas lengva ir paprasta, kuri žino visus atsakymus ir jai yra svetimos abejonės.
Šaltinis- ZEBRA...
Kodėl parinkau ši straipsnį?Todėl, kad kiekvienai mamai, tėčiui reikės skirtingų atsakymų- žiūrint, kokia meile mylimas vaikas., koks vaikas.Vienareikšmiškai atsakyti būtų klaida.Kiek vaikų- tiek atsakymų į tą patį klausimą..Klaida neleistina, kada kalbame apie vaikus..
Tik bendravimas su darželio , mokyklos pedagogais, psichologais, vidinis širdies balsas (juk yra tamprus dvasinis ryšys su vaiku), bendravimas su pačiu vaiku, pasakys,...kas vyksta su juo..
Na, mudvi nutolome truputį nuo temos, tačiau tas nutolimas malonus,o jei nutolome- reiškia nutolimas mums reikalingas..