Na, taip, labai svarbu situacija.
Ir nemanau, kad būtina visada atsiprašyti.(Čia jau humanistinis požiūris, ane?Vanoja tuos humanistus:)))

Tačiau.
Gal ne visada ir nuo situacijos priklauso , atsiprašyt ar ne , o nuo žmogaus charakterio..Vienam sunku gyvent ką įžeidus, pergyvena,neranda vietos, o kitam - nusispjaut, gyvena toliau, šunybes krėsdamas.

Taip, sakau apie tuos humanistus, kuriem viskas turi būt "teigiama", o net "Dievo" (ne ne čia nieko tiesiogiai su religija, tiesiog toks palyginimas) sukurtas pasaulis su druska ir pipirais, taip, kad tobulybė ne vien begaliniam sweet, peace, love, joy Tiesiog nereikia to gėris-blogis (teisinga-neteisinga) suprasti tiesmukai, o įsigilint, nes kartais vizualiai neteisingas poelgis, gali būti vienintelė išeitis padaryti gerą, o ne blogą darbą .

Bet žinoma tu teisi, kad kartais žmones neatsiprašo ne dėl situacijos, o dėl savo charakterio. Gal net ne kartais, o dažniausiai ... Ir taip kai kuriem į tai visiškai nusipjaut, kai kurie užsigrauš iki pražilimo neatsiprašę dėl menkniekio. Ech tas pasaulis... tikros salotos

Hmm..priminei kai ką...pirmais sakiniais..

Visuomenės, kiekvieno individo auklėjimas ir auklėjimasis, saviugda ugdosi aplink tam tikras normas, kurios telpa Dekaloge, nuostatos tinka tiek tikinčiam, tiek netikinčiam(Ne apie religiją čia). Priimkim tai kaip žmonijos išmintį..
Neįžeisk- nereiks atsiprašinėti..kodėl negalima gyvent taip?[graibau po tavo salotas]...

Aišku teiginys labai teisingas, bet... Mes ne tobuli, kartais jau taip gaunas, kad nesukontroliuojam savęs nors šiaip ir norėtume (kitavertus, pagal mane, mes būtent ir idealūs del savo netobulumo )

Gyvenime gana velai pri(si)pazistame klyde..Taciau zengus ta zingsni,taip palengveja.

Atleiski už ašarų upę,
Už skausmą ir viltį atleisk.
Ir kad nemokėjau tau būti
Gyvenimo džiaugsmas, neteisk.

Atleisk man už žaizdą tau sieloj.
Už liūdesio pilnas akis.
Ir kad nemokėjau kasdieną
Šios meilės įrodyt iš vis...

Atleisk, kad mylėjau per stipriai.
Apakus buvau nuo jausmų.
Gyvenimas buvo lyg sapnas,
Tačiau aš iš jo prabundu.

Atleisk ir neteisk, nors vertėtų...
Aš tiek tau skriaudos padariau...
Kad mano širdis taip kentėtų
Ir žaizdos kraujuotų stipriau...

Mylėsiu tave tau nežinant.
Skaičiuosiu dienas be tavęs.
Tačiau nenustosiu maldauti:
„Neteisk. Pagailėki manęs...“

.... va .atsiprašymas

Labai geras atsiprašymas eilėmis..
Tik kažkodėl niekas jų nesako, kai reikia..
Supasuočiau iškart prieš eiles.. Jo..

Atleisk man asha jei gali,
Jei už ką nors dabar pyksti,
Atleisk už ką dar pyksi ateity,
Atleisk tiesiog ir nenešiok širdy

Murr.. nu va prieš ashą jau esu visiškai "švarus" per amžius amen