Pamenate, kai buvome mažiukai, atsiprašyti buvo visai nesudėtinga- tarei žodžius "Atsiprašau. Daugiau taip nebus." Ir visada Tave suprato, ir visada Tau atleido..


Dabar, kai užaugome, jaučiame, kad nebeužtenka tų žodžių, tenka apmąstyti , kovot su savimi, ryžtis, kad sulauktum taip reikalingo palengvėjimo , kad pasijustum laimingesniu žmogumi.

Ką Tau reiškia atsiprašymas?Kaip Tave jis veikia ?

Ar sunku atsiprašyti, ar būtina?

Kaip Tau sekėsi tai padaryti?

Ar galėtum viešai atsiprašyti?

jei jaučiuosi kaltas atsiprašau,galima būtų tai padaryt ir viešai,tik kad dažnai kitiem nusispjaut ant tavo atsiprašymo

Oi, daug priklauso, nuo to kaip nuoširdžiai atsiprašoma, jei ką nors suveblena "atsiprašau" tik tam ,kad vėliau iš tavęs išgauti naudos (būna juk situacijų kur žmonės priversti atsiprašyti,nes jiems reiks tavo paslaugų ar pan.) tai velniop tokį atsiprašymą


Sunku, priklauso, nuo prisidirbimo lygio O atsiprašyti,jei apsišikai prieš kitą žmogų (įžeidei ar pan.) būtina, nors labai kartais sunku pripažint savo kaltę, čia , matyt, stiprumo bruožas, pripažint kaltę ir atsiprašyt.


Sunkokai, bet aš taisaus


Šito neatsakinėsiu, nes nuoširdžiai pats nežinau, galėčiau aišku sumeluoti "taip žinoma!!!" tik kaip ten ištikrųjų būtų tai nežinau

Atsiprašyti tenka vaikų, sutuoktinio, draugų, kaimynų- žiūrint ką įžeidei.
Juk ir įžeidimas gali būti įvairus- nuo netyčinio iki gerai suplanuoto..

su atsiprašymu,tai kaip toj dainoj:" atrodo jog sunkiausia ištarti žodį atleisk "

tfu pamiršau prisiregistrint

visai nesenai teko atsiprašyti- susiriejau, dėl vieno fakto (neminėsiu, nesvarbu)- maniau, kad aš tikrai teisus esu, bet vėliau paskaičiau knygoj, kad iš tiesų klydau.. atsiprašyti buvo gan sunku, nes tai teko daryt kai kiti žmonės klausės ir šiaip nesąmones darė, tai priėjau ir kažką tokio pradėjau kaip: žinai.. na.. iš tiesų.. buvau neteisus.. atleisk.. {labai niurnėdamas ir nenoriai :}
o pats atsiprašymas tai labai gerai veikia susitaikai, viskas lengviau pasirodo, gali paprastai pašnekėt, nereikia rietis tada

Priklauso nuo situacijos.



Sunkumas ir būtinybė irgi priklauso nuo situacijos (kartais net būtinybė neatsiprašyti).



Priklausė nuo situacijos.



Priklauso nuo situacijos

Kai kada atsiprašymas bus priimtas net kaip silpnumo požymis, kai kada atvirkščiai, kai kada tą padaryt bus nesunku, kai kada net nepavyks įveikt savo principų ir atsiprašyt (pvz., jei klydai atsiprašyt to žmogaus, kuris klydęs niekad tavęs neatsiprašo ar kai žmogus laukia tavo atsiprašymo tik tam, kad pažemintų). Kai kada atsiprašyt bus pagirtinas poelgis, bet kai kada gali būti ir labai kvailas. Todėl nereikia propoguot to vienpusiško teiginio, kad atsiprašymas yra visada teisingas ir teigiamas dalykas. Vienu žodžiu viskas priklauso nuo situacijos