http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_wome ... d=13001467
gal kas ir skaitėt..

Geras straipsnis, fanai..
Apžvelgiau ir komentarus.. Ten daugiausiai pasisako patys paaugliai, ar neseniai buvę jais..Įdomūs, net ginčytini kai kurie požiūriai..,bet, pastebėjau, visgi kiti mąsto pozityviai, atkreipdami dėmesį į save, savęs pažinimą ir tobulinimą..
O visi pasisakantys galvoja, kad teisūs..Tai todėl ir sakiau anksčiau, kad būtina pažinti kiekvieną labai gerai, nes kiek žmonių, tiek skirtingų atvejų..Paauglys paaugliui nelygus..

manau persilauziau....

dar vieną dalyką norėjau nurodyti, parodyti.
parašyta:
DELFI_for_women- žinoma, straipsnis, atrodo, buvo adresuotas motinom, bet ar tai taip pat turėtų būt ir tėvų(vyrų ) problema, rūpestis?

Žinoma, fanai, juk tai pati artimiausia paauglio aplinka..!.Dažnai tėvai imasi generoliškų priemonių , manydami , kad tik jie teisūs, atmesdami paprasčiausią bendravimą..ir nutolindami vaiką nuo savęs..

Kodėl bėga paaugliai iš namų?..Esi girdėjęs?
Dėk tą nuorodą, įdomu..

humm.. kokią nuorodą.. ? tiesiog pastebėjau, kad ten buvo "DELFI for women", lyg tai būtų tik motinų problema

Na, vaiko auklėjimu, kaip čia besakysi, visvien daugiau užsiima moteris- vyrui tenka labiau kiti rūpesčiai, "maisto paieška ir ūkinė reikalų pusė".
Tik nesupraskit klaidingai, auklėja abu, bet ne 50-50;)Motina ir vaikas neatsiejami dalykai..

Juk jei pažiūresim į teisminę pusę- atimamos motinystės teisės, skyrybų atvejų pirma vaikai paliekami motinai, tik paskui kitaip, jei negalima taip..

kaip tik norėjau papeistinti, nes vakar skaičiau

o šiaip patiko ištrauka iš tos knygos, jei nesupyksit, įdėsiu:

"būdai, kurių paauglės griebėsi sunkumams nugalėti, dažnai turi lemiamą įtaką ir tolimesniame gyvenime. Asmenybės vientisumo praradimas, nepasitikėjimas savimi ar kryptingumo trūkumas gali lydėti ir suaugus. Nemažai vyresnio amžiaus klienčių skundžiasi panašiomis bėdomis, kokios jas kankindavo ir paauglystėje. Trisdešimtmetės apskaitininkės ir nekilnojamo turto pardavimo agentės, keturiasdešimtmetės namų šeimininkės ir gydytojos, trisdešimt penkerių metų slaugės ir mokytojos užduoda tokius pat klausimus ir grumiasi su tokiomis pat negandomis kaip ir jų paauglės dukterys.

Dar liūdniau matyti moteris, kurios pasidavė ir pamiršo turinčios išskirtinę savastį, kurią tiesiog privalu ginti. Giliai savyje jos užgniaužia paauglystėje patirtą skausmą, kai jos pačios save išdavė, kad įtiktų kitiems. Viskas, ko jos siekia, – tapti dar nuolankesnėms. Jos nori sulieknėti, išsaugoti santuoką ar pagelbėti vaikui, o kai per konsultacijas paklausiu apie jų pačių poreikius, nustemba ir labai sutrinka.

Dauguma moterų grumiasi su savo paauglystės traumomis niekieno nepadedamos ir ištisus dešimtmečius nė nebando gilintis į jų priežastis. Visos pamokos pamirštamos ir prisiminimai apie skausmą nuslopinami. Jos ateina konsultuotis dėl santuokos nesutarimų, skundžiasi nekenčiančios savo darbo ar nesuprantančios dukterų nuotaikų. Kai kurias kankina depresija, priklausomybė nuo vaistų, nuolatinio streso sukelti sveikatos sutrikimai – skrandžio opa, kolitas, migrena ar žvynelinė. Kad ir kaip jos stengėsi būti tobulos moterys, paisė visų taisyklių ir reikalavimų, gyvenimas jų neapdovanojo, joms tiesiog nepasisekė. Daug moterų jaučiasi išduotos ir dėl to pyksta. Jos jaučiasi menkos, nepakankamai įvertintos, labiau išnaudojamos nei mylimos.

Labai dažnai moterys puikiai supranta, ką galvoja ir jaučia visi šeimos nariai, tačiau nė per nago juodymą nenutuokia apie savo pačių jausmus. Jos puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp šeimos, bendradarbių ir draugų poreikių, tačiau pamiršta save. Paaugliški klausimai taip ir lieka neatsakyti. Ar labai svarbu nepriekaištingai atrodyti ir būti populiariai? Kaip rūpintis savimi ir tuo pat metu nebūti savanaudiškai? Kaip ko nors pasiekti, nelipant per kitų galvas? Kaip būti seksualiai, netampant sekso objektu? Kaip būti jautriai, bet neatsakyti už visus?“