virma> va ..sau meluoti.. yra blogiau nei kitam..asitikejimas savimi labai reikalingas...

Jeigu zmogus meluoja tik kitiems, tai juo dar galima kazkiek pasitiketi nei tuo, kuris meluoja net sau ir dar jeigu to nepripazista sau.... toks zmogus neturi jokio pagrindo - plaukiojantis gyvenimo vandenyne...

na sau meluoti, tai jau butu kokis tai asmenybes susidvejinimas gydyt rajkia...va jeigu tiesiog nenoret kazkuom patiket, bandyt kazko nepastebet...nu tada gal...taciau tai jau absoliuciai nieko bendro su nuosirdumu

Kumpis raso:

hmz..a wo ..o as atvirksciaij..gal reijketu pasimokinti..man is Kumpiaus.? mmm?

Isivaizduokit savo esybe tarsi nedideli,bet gilu ezera. Pavirsius-tai samone.Ten sviesu,ten vyksta tai,ka mes vadinam mastymu.Taciau sis pavirsius yra tik be galo maza ezero dalis.Gal ji graziausia,idomiausia,nes atsinaujina su oru ir sviesa,vanduo keiciasi ir turteja.Taciau patys tie pavirsiumi esantys vandens sluoksniai be paliovos kaitaliojasi vienas su kitu.Vanduo nuolat tai kyla,tai leidziasi,nuolat susiformuoja sroves,jos tai issilygina,tai pasislenka,kiekvienas sluoksnis stengiasi prasimusti ir i virsu.Ir kai ezera uzpildo vanduo,taip musu As,arba musu siela(ne zodziai cia svarbu ),sudaro tukstanciai,milijonai daliu,nuolat augantis,nuolat kintantis nuosavybes,atsiminmu,ispudziu lobis.Musu samone aprepia tik maza jo pavirsiu.Neismatuojamai didesnes savo turinio dalies siela nemato:ir,man regis,sveika ir laiminga gali buti tik ta siela,kurioje mazas sviesos nuolat atsinaujina,pasipildo is didziosios tamsos ir pasikeicia su ja turiniu.Dauguma zmoniu saugo savyje tukstancius dalyku,kurie niekad neiskyla i sviesu pavirsiu,kurie apacioje svinksta ir kamuoja.Del to,kad sie dalykai puva ir kankina,samone juos vis atmeta,tie dalykai kelia itarima,ju bijomasi.Sitokia kiekvieno moralo prasme-ka jau pripazystam esant zalinga,to neleidziame i virsu.Tik nera nieko zalinga ir nieko naudinga,viskas yra puiku arba viskas yra nesvarbu...

Xa xa - nera nieko zalinga??? Zinai, kai kurie zmones, susidure su tuo, ka slepia ju pasamone, negali su tuo susitaikyti, gauna trauma ir tai padaro dar didesne zala nei kad nieko nedarymas... Zinoma, cia vel priklauso nuo zmogaus - kiek jis stiprus priimti nemalonius dalykus apie savo asmenybe bei kiek jis nori keistis. Ir tikrai manau, kad tai, kas yra pasamoneje, kaip Laukine sako ezero dugne ir tamsoje, ir yra idomiausia, ka zmogus turi, o tai, ka lengva pamatyti ir ka mato beveik visi aplinkiniai nera taip jau ir idomu....

O man atrodo Laukine tu per savo ta begalinia filosofija, paverti savo gyvenime tokiu sudetingu, kad net netikiu, kad tu gyveni grazu gyvenima toki koki aprasineji, o tiesiog matau tavo mintyse bandyma itikinti save kad gyvenimas toks nuostabus, nors tau ir nera taip gerai.
gal reiktu i viska ziureti paprasciau ir racionaliau, zinoma neuzmirstant romantikos, sypsenu ir dziaugsmo.... kaip esu pasakes: as gyvenu taip kad ne gyvenimas nurodo mano kelia juo, o as nurodau savo gyvenimui jo tekme...

Erotai ,na kodel?...Mano "begalines filosofijos" nekomplikuoja mano gyvenimo.Anaiptol...
Juk tik geris gimdo geruma.O nuo blogio as stengiuos atsiriboti ir zvelgti i ji siek tiek su humoru.
Svarbiausia islikti nuosirdziam paciam sau.