Laikui begant, pazinsi viska. Gaila kad laikas jau bus praejes.

O kas, jeigu matosi neteisingai?

Paprastai... nuosirdus zmogus padeda neprasomas ir niekada nereikalauja, kad ji prisimintum ir jam uz tai atsilygintum...

Dažnai taip ir būna, kada lieki nesuprastas ar nepažintas iki galo.
Matyt viskas glūdi žmogaus gebėjimuose įžvelgti kito žmogaus savybes ir jo paties savybėse. Kas man nuoširdu- kitam gali būti kreiva.
Nieko nėra baisiau, kaip vertinti žmogaus savybes, jei vertinama klaidingai.
Jei paimsim 2 žmones- tarkim, kontrastines istorines asmenybes- Staliną ir motiną Teresę. Jie abu įsitikinę savo veiksmų ir savo nuoširdumu, o aš ir kiti vertiname skirtingai, tu ir kiti gal dar kitaip. Kam kokio žmogaus reikia.

Yra ir cia tiesos... kiekvienas is tu zmoniu tikejo tuo ka dare... gal... bet as manau, kad nuosirdus zmogus nepraso liaupsiu, o josifas Visarionovicius tiesiog to geide, tai kaip cia dabar tada yra... nieko nesuprantu...

O jeigu aš labai nuoširdžiai paprašyčiau liaupsių, motyvuodamas tuo, kad man jos labai patinka?

Su malonumu tau jas padovanociau, bet matai nezinau su kuo bendrauju, o ... na pabaiga tokia kokios noresi

Manau, labai sunku sužinoti, su kuo bendrauji. tam reikia daugybės metų, ir tai net nebus aišku iki galo.