mes visada linke su nostalgija zvelgti i tai, kas jau buvo.... Gal todel, kad zvelgdami pirmyn matome, jog ten...., tolumoje, matyti galutine gyvenimo riba....
Tad ateitis gal ir traukia, bet kartu ir mus gasdina....kodel?
Neretai apie tai pamastau. Manau- visai neblogai, kad nors ka nors savo gyvenime ivertinam gerai..... Ir siandiena virs praeitimi..... Tai ir puiku. Vakar buvom jaunesni, stipresni nei siandien..... O rytoj busim ismintingesni..... Kai pamastai- visada galima rasti pliusu. Tik ar visada turim noro juos atrasti?

Isminties tikslas-leisti,kad daiktai tau turetu tik tiek galios,kiek pats nori,ir priimti savo likima ne is isores..o kaip kvepsni is savo vidaus ..

Su nostalgija atgal, todėl, kad viskas žinoma. Ten ir blogis, ir gėris. A va ilgimės GĖRIO. Gal jo mažai MŪSYSE" yra?
Priekyje gal ne gyvenimo riba, bet ponia NEŽINOMYBĖ, kuri kažkiek jaudina kiekvieną.

manau, kad sparciai keiciantis gyvenimui vienintele nekintama tiesa islieka vidine tiesa..

Žmogus, atsiradus naujoms aplinkybėms, naujoms tiesoms, keičia nuostatas..Tuo pačiu ir vidines tiesas..Nėra nieko nekintamo..

manau... visgy kiekvienam vidine tiesa ..kas ir pasikeistu islieka ta pati... bent jau man..-manyje..

Nostalgija kiekvienam pagal jo išgyvenimus. Nenorėčiau dar kartą grįžti į savo vaikystš, o vėlesnį periodą mielai prisimenu, jei tik galėčiau būčiau ten vėl bet deja...

Na, jei tu sužinojai kažką naujo, įdomesnio, kos iki šiolei nežinojai? Negi nepakeisi nuomonės apie reiškinį ar kokį faktą? Juk ir apie blogą žmogų pakeičiame nuomonę, kai sužinome, kad jis yra visiškai kitoks, nei manėme anksčiau? Gali būti ir priešingai, bet tiesa tai kinta..