Žmonės, vieninteliai iš gyvų padarų žinantys, jog mirtis – visų mūsų dalia, vieninteliai moka ir juoktis, nes juokas juos gelbėja.
Atavistinė baimė, užsislėpusi ir dažniausiai neįsąmoninta tūno mumyse nuo vaikystės, ir kai kas nors akimirksniu mus nuo jos išvaduoja, ūmai pajuntame tokį palengvėjimą, kad visą mūsų kūną supurto "šiukštūs traukuliai”. Juokas, komizmas mums duoda valandėlę atokvėpio, leidžia bent trumpam pamiršti mūsų padėtį: tą akimirką, kai visus drebina juokas, esame nemirtingi.

Juokas- dalykas rimtas?
Tai būsena ar ginklas?
Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis?
Su kokiais žmonėmis juokauti?
Juokas- tai žmonių nuostabus bruožas?
Žinoma, kad vaikai juokiasi 400 kartų per dieną, kodel suaugę tik 15?
Situacijos, kurios sukėlė tau juoką......................

Gyventi pasaulyje,tarsi tai butu ne pasaulis,gerbti istatyma ir vis tiek gyventi pakilusiam virs jo,tureti,''tarsi nieko neturetum'',atsizadeti tarsi tai butu ne atsizadejimas-visus siuos megstamus ir daznai formuluojamus dideles gyvenimo isminties reikalavimus sugeba igyvendinti vien tik humoras..

N.Gogolis yra pasakes, kad nusijuokti tyru, sviesiu juoku gali tik nuosirdi, dora siela.
Ar is tiesu taip?Beje ir jo kuriniuose nemazai juoko - vienas toks "Revizorius", kaip i komiskas situacijas patenka miestelio grietinele.., suzinojusi, kad atvaziuoja revizorius..(apsisaukelis)..

....ir mes patys daznai sulaukiam priekaistu del humoro jausmo stokos arba nesuvokiamo jo savitumo....bet ne kai kuriu jumoras labai supuves...buna..

Tas pats rasytojas N.Gogolis rase, kad zmogus sugeba nusijuokti 400 rusiu juoku..(kaip jis suskaiciavo?)..na isvardinta buvo.-.nuosirdus, sarkastiskas, linksmas,..izeidus,.......Pririnkes..ojoj..Aisku , kad yra juoko rusis, kuri zeidzia zmogu.. Bet, manau,..tas juokaujantis yra bejegis pries kitokia juoko rusi..Visgi juoku ir taikliu jumoru galima kalnus nuversti..Smagu, kai kolektyve dirba zmogus, kuris laiku sugeba pajuokauti..O tai butume paniure..ir be sypseneles veide..Ypac kolektyvuose.., kai atrodo ,zybtels maza kibirkstele...ir sprogs itampa..

tikrai liuks. kai ..yra kolektyve..tokiu zmogeliuku... bet blogai kai kartais..kazkas padaro..pajuokos objektu... zmogu.. cia jau tikrai ne kas.

Todėl žmonės, vieninteliai iš gyvų padarų žinantys, jog mirtis – visų mūsų dalia, vieninteliai moka ir juoktis, nes juokas juos gelbėja. Atavistinė baimė, užsislėpusi ir dažniausiai neįsąmoninta tūno mumyse nuo vaikystės, ir kai kas nors akimirksniu mus nuo jos išvaduoja, ūmai pajuntame tokį palengvėjimą, kad visą mūsų kūną supurto "šiukštūs traukuliai”. Juokas, komizmas mums duoda valandėlę atokvėpio, leidžia bent trumpam pamiršti mūsų padėtį: tą akimirką, kaimus drebina juokas, esame nemirtingi. — [Vercors "Silva"]

Abiems patiko..Ramūno Ausroto mintys:)))