Jei gamta "padarė" žmogų, tai visai tikėtina, kad ir kaip kiekvieną šūdelį ne be reikalo, o kas tai yra gamta? Viskas apart žmogaus ir tų produktų, kuriuos iš aplinkos pagamino jis
? Žmogus, gamtos produktas, kaip ir likusieji jis gamina, kuria kitus dalykus, bet iš esmės tai tik gamtos "ranka" ir tiek, todėl pritariu bet_kas, kad žmogus gali pakeist gamtos darbus, nes pats ir yra gamtos "organas"/"galūnė" matyt jai reikalingiems, nors nebūtinai mūsų didžiuoju, net savęs gerai nesuprantančiam proteliui suvokiamiems, veiksmams
bet_kas rašė:
Manau visi esame pastebeje, kad kai kazko labai labai nori - tai materializuojasi (noru issipildymas). Lygiai kaip ir kai kazkas labai labai nepatinka - tai isnyksta is tave supancios erdves.
Iš esmės tai aš ir turiu tokį požiūrį, bet šiaip toli gražu tikrai ne viskas taip parasta, žodžiu ne viskas išsipildo ko labai labai norim ir tikrai ne viskas išnyksta ko labai labai nenorim. Bet aš manau, kad čia dar galima reiškinį pakapstyt mąstymu (nors manau, kad absoliučiam natūralių reiškinių sovokimui vien proto visada pritruks, gal net būtent perdėta jo dėka ir atsiras neperžiangiamos ribos). Šiaip imkim pavyzdį, kodėl visi nori būt turtingais, bet tokiais tampa tikrai ne dauguma. Pagal mane tai prieš šitą norą viršų paima šito noro "antinorai", kurie yra tiesiog labiau "norimesni" tenkinti pvz., tingėjimas (vienkartinis 'malonumas' nugali "pasiaukojimą" vardan ilgalaikio noro), baimė/nepatogumas (tarkim nepatogiai tuomkart rizikuoti, laužyti nusistovėjusius sterioptipus "neįmanoma" ir pan.), asmeninė sąžinė/
gėrio-blogio samprata (galingesnis noras būti "sąžiningam" užkerta kelią tam tikriem turtėtėjimo keliam, žodžiu galingesnis už patį norą turtėti) ir t.t.. Beje įdomu, kad pastarasis "noras" jau nuo seno buvo aktyviai propoguojamas būtent bendruomenės vadovais tapti siekiančiųjų, dažniausiai būtent dvasinių lyderių tuo pat savaime įsiliedavusių į turtingųjų tarpą
. Žodžiu jei labiau nori (tipo "esi") būt sąžiningu, "geru" (pagal žmogiškąją gėrio-blogio sampratą) dažnu atveju šitas noras užgoš norą būt turtingu. Taigi nors iš esmės negalim įvyvendint visko ko norim sąmoningai 'nuliniu garsu' (mintimis galvoje), bet bet_kas minėtas pastebėjimas greičiausiai vistiek išlieka teisingas, nes savo sąmoningų norų neįgyvendinam, vardan pasąmoningų ar dar kažkaip mums svarbesnių, bet ne tiesiogiai išreikštų mintimis. Visokių negerovių, manau, kad neišbraukiam vos panorėję, nes tai gali būti naudingi reiškiniai mūsų kažkokio imuniteto ugdymui, kūrimui ir stiprinimui ar trūkumų taisymui ir t.t. Bet tas įrodo dar vieną dalyką, kad ir "dieviškajam" mūsų super duper loginiam "protui"-mintims kažkas kažkokia forma irgi "vadovauja" (o čia jau sluoksnių daugybė, mum žinomiausias - pasąmonė).
Grįštant prie homoseksualų, manau sąmoningai tiesiogai homoseksualizmas gali būt neišprendžiamas (pamokslais, tų pačių gėrio/blogio sampratų propogavimu ar pan.), bet užtai galima loginiu mąstymu kiek įmanoma suprast paties reiškinio (homoseksualizmo) kilmę, ji tikrai ir neabejotinai yra. O kadangi šitas dalykas būkim žiaurūs, bet teisingi gamtai kaip ir nenaudingas reiškinys, netgi tiesiog "gamtos klaida", kad ir jei net kaip Balvonas sako "atgyvena" (sakau ne apie žmogų, o apie patį reiškinį) tai jį galbūt būtų galima kaip ir išspręsti ne diskusijomis ir moralizavimais su gėjais apie jų veiksmų "blogį" ar net viso to pripažinimu tipo "nomalumu" (tada ir normali šeima negalėtų būti tapatinama su, kaip būtent natūraliai normalia
), bet galbūt net panašiai kaip ir psichinių sutrikimų gydymu, gal net medikamentiniu ar pan. dirbtiniu, ne programos visišku pakeitimu, o tik updaitu
. Šiaip gi ne vienas yra, kuris jaučia tokį potraukį, bet savo paties noru priešinasi, nes to nenori, o praktiškai (turiu galvoj - natūraliai, gamtiškai) analinis, oralinis seksas juk nėra naudingas (daugiausia net žalingas), aš anaiptol nesakau, kad apskritai seksas naudingas ir reikalingas tik dauginimuisi ir turėtų būt viena poza
, bet seksas su priešinga lytim turi visus reikalingus komponentus, tuo tarpu su sava turi toli gražu ne visus ir dar turi trūkumų (perdėtas instinktų tenkinimas, kas, mano nuomone nėra "blogis" iš esmės, bet tokiam padarui kaip žmogui, priešingai nei likusiem gyvūnam yra pavojingas, įsivaizduokim jei tai būtų normalu visoj visuomenėj, grūtų visi mūsų kortų nameliai tipo moralės, o mum be šitų, kad ir dirbtinių dalykų būtų visai liaudiškai tariant pyzdec). Šiaip jau sakau "gamtos klaidos" turbūt yra ne tik homoseksualizmas, bet ir gan artimas lyties nepripažinimo reiškinys (tipo gimiau ne tos lyties kūne), o tai jau akivaizdus gamtos klaidos pavyzdys. Gamta klaidas daro, gi gimsta net įvarūs individai su fiz. trūkumais, o gamtos išradimas žmogus juk turi suteiktą gebėjimą bent jau kartais tokias klaidas taisyti, tai kodėl ir šiuo atveju tai turėtų būti neįmanoma, gal net žmogus ir yra vienas iš tokių savotiškų gamtos nesusipratimų sanitarų
?
Šiaip čia vėl eilinis gilus "minčių išlaisvinimas"
, bet jame gaunas ir savotiškas apibūdinimas to paties humaniškumo (eilinė žmogiškoji, o ne universali - "gėrio-blogio" samprata), kuris irgi gali net trikdyt konkrečiai paties žmogo žinių, o ir proto evoliuciją (žinoma kaip žmogus aš, kaip ir visi mes, neišvengiamai turiu savo požiūrį, išreikštą siaura-proto [siaura
protas ], turbūt beviltiško mato aiškint visatos reiškinius vien jame ir vien juo, kuris visais atvejais tiesiog daugiau ar mažiau iškreipia natūralius reiškinius). Deja, vien jau dėl tokių dalykų kaip žmogaus sugalvotas humaniškumas, teisingas mąstymas (negalima visų šitų žodžių vertint ta pačia "gėrio-blogio" samprata) ir pan. aš manau, kad ne visos gamtos "kodus" galima "nulaužti", "pataisyti" ar pan. (o gal toks gebėjimas net būtų visiška katastrofa), nes būtent to paties savo proto dėka mes jau patys sau drausim prie jų prieit (ne tik dėl humaniškumų, bet ir tarkim neskaitomas ėjimas ne "vieninteliu" neva teisingiausiu moksliniu keliu). Rodos gamta davė žmogui protą ir galimybę jo dėka įtakingiausiai iš likusių gyvūnų tvarkyt aplinką, bet jis savaime kartu ir toks ribotas stabdis, neleidžiantis pačiam žmogui per daug įsijaust į "dievo" vaidmenį, turbūt taip ir reikia
.