Drs, daugybė sąryšių tarp skirtingų sistemos elementų neniveliuoja paskirų grandžių įtakų. Dar daugiau, sąryšių buvimas pats savaime netampa vieno ar kito galutinio rezultato įrodymu - įrodymui reikalingi ne tik poveikio vektoriai, ir sąveikų svoriai, tam reikalingas dar ir pilnas visos sistemos apibrėžtumas, kurio mes negalime pateikti (karo priežasčių sudedamosios: kalba, kultūra, socialinė situacija, politinė situacija, ekonominė situacija, istorinis palikimas, kas dar? Kiek šių elementų galime išnagrinėti, apibrėždami jų įtakas ir saveikas?). Taigi, nesigilinkim į sistemų nagrinėjimą ("pakeitus vieną vėlgi galiojant tam pačiam "likimo dėsniui" paskistų ir kiti"), kai neturime pokyčio vektorių bei pilno sistemos aprašymo, o pirmiausiai išnagrinėkime pačius šiuos elementus, ką duoda kiekvienas iš jų.

Tavo teiginys: "bendra kalba palengvina gyvenimą (bendravimą tarp žmonių, tautų, etc.)".
Mano teiginys: "kalbų įvairovė praturtina mąstymą (kultūrą, vystymąsi, etc.)".

Akivaizdu, kad abudu teiginiai yra teisingi, ar verta dėl to ginčytis? Taigi, kur čia šių teiginių galiojimo sritys laiko bei geografinėse skalėse? Kur galioja šių teiginių apribojimai?

Užvedantis klausimas: kodėl eskimai turi vos ne šimtą skirtingų žodžių, skirtų vien sniego rūšims apibūdinti?

Newa atpažinau tave iš stiliaus- žiūriu- tikrai Newa..)

Newa, pasisakau ne tik kaip patriotė, bet ir kaip žmogus, kuriam ne visvien lietuvių kalbos likimas, kaip lietuvė, kuri yra gimtosios kalbos vartotoja. Kas, kad gimiau mieste, bet kaime praleidau daug daugiau laiko ir galiu lyginti... Jei norime išgirsti dar gryną lietuvišką kalbą, tarmę- skubėkime į kaimą..Ten kalba dar gryna. Miestas keičiasi kalbiniu požiūriu- žymiai daugiau svetimybių, barbarizmų.., anglikonizmų ir kitokių -izmų..Nepatinka kaip vartotojui kalbininkų dirbtinės terminologijos įvedimas- patys matome, kaip sunkiai prigyja..ir ne tik kompiuterijoje- įvairiose srityse.. Tractor šiuo atveju išmintingai sako- vartotojas vartoja, kalbininkai tik bruka...
Tačiau, kaip ten bebūtų, niekada nesigėdinsiu lietuvių kalbos, tuo labiau žemaitiškos tarmės. Kalbu ir kalbėsiu kiek reikia , kur norėsiu, - nepatinka, lai nesiklauso. Ką reiškia gėdytis savo kalbos? Tai mano kalba, su ja gimiau , jos mane mokė tėvai, kalbėjo protėviai, ir , manau, mirsiu..Vat šiuo atveju esu tikrai patriotė..

Bet akivaizdu dar kai kas... Bendra kalba palengvina bendravimą, skirtingos pasunkina. Bendra kalba nenuskurdina mąstymo, kultūros, vystymosi ir t.t. (štai net ir pats pavartojai "įsileistą" etc. ). Tikrai bendra kalba nenuskurdintų, tieisog pakeistų ir negalima sakyti, kad į blogąją pusę be konkrečių teiginių, nes aš asmeniškai manau, kad į gerą (be to bendra kalba nesunaikintų individualumo mene, galbūt supanašėtų kultūra, bet tame nematau nieko blogo, netgi atvirkščiai). Žinoma vien kalba neišspręsi pasaulio problemų, bet žmonija turėdama bendrą kalbą, greičiausiai jų turėtų mažiau.

Vėlgi pabrėžiu tiem kas iškarto stoja gint būtent lietuvių kalbą... aš kalbu bendrai apie kalbas, o ne lietuvių kalbos sunaikinimą. Tai ateities vizija, ir turiu galvoj kalbą, kuri atsirastų savaime (ir liečianti ne tiesiogiai mus), kaip iš beždžionžmogių barkšėjimų radosi visos kalbos (kurias mes laikom gimtosiomis). Be abejo tai tik pamąstymai ir tiek. Jūs priimat šį pamąstymą per daug asmeniškai

Drs, padarom prielaidą, kad susiniveliuos kalbos..)..Tokiu būdu turės išnykti valstybių sienos(realiai), šimtai muitinių su visais muitininkais, paplisim po pasaulį kaip gripo epidemija;) tuoksimės su bile kuo(tai ir dabar yra), bet vyras su žmona išpažins vieną vienintelį tikėjimą(koki?), bendraus be jokių ten nesusipratimų dėl tautinių skirtumų,..Važiuosiu pas tave į svečius, bet ko galėsiu pasiklausti kelio ir nusipirkti maisto bet kokio- mokėsiu vieną kalbą, bet kur ir kaip rasiu tave? Kaip kadaise- naš adres ne dom i ne ulica?..Ir dar- koks palengvėjimas protui- nereikės mokytis kelių kalbų..

Drs, neprieštarauju tavo teiginiams, palaikau juos. Klausimas buvo truputį apie kitką - kur yra abiejų - maniškio ir taviškio teiginių galiojimo ribos? Vėlgi, kodėl tie eskimai turi tiek daug žodžių sniegui?

Tractor, apie sniegą teko skaityti kažkada. Eskimai jį pažįsta daugybės rūšių ir tam apibūdinti reikalingi žodžiai. Sniegas vientisas, kruopelėmis, birus, atspalviai visokie.., lipnumas ir t.t. Manau todėl. Tai reikalinga jiems gyvenimo būdo reguliavimo nustatymui- kada tept slides, kinkyt šunis, traukt į medžioklę..

Asha, neteisingai darai mano ateities modelį bandydama patalpinti į dabarties rėmus, juk, pavyzdžiui, akmens amžiui automobiliai taip pat netiktų kai dar nebuvo nutiesti keliai (išviso net jokie elektriniai buities reikmenys netiktų, nes nebūtų net elektros)? Bet kaip jau sakiau keičiantis kažkam (o kalbos susiliejimas ir net sienų susiliejimas yra teoriškai įmanomas) prie jo prisitaiko (adaptuojas) viskas. Čia tikrai menka problema.

Na ir kas kad eskimai sniegą vadina daugeliu pavadinimų? O ką negalima to paties pasakyt viena kalba? Rarojos saloj čiabuviai kokosus vadina daugeliu pavadinimų (tiesa negaliu garantuot, kad ten jau nekalbama kokia nors užsienio kalba), pagal išnokimą, tai ką? Galima tą padaryt ir viena kalba, be to tam tikrose profesijose yra specializuotų žodžių, jei jos (profesijos) mums svetimos, nesusipažinę mes nežinom net lietuviškų žodžių reikšmės, todėl niekas netrukdo turint bendrą kalbą susikurti specializuotus terminus jei jie reikalingi tam tikroj profesijoj ar tam tikrai bendruomenės daliai.

Sniego suvokimas - tai tautos archetipų, bendrosios kultūros ir išvis kasdienio gyvenimo dalis, o ne taikomoji terminija. Visgi, Drs, tu taip ir neatsakei į klausimą apie galiojimo ribas. Taigi, pabandyk tas ribas pats apibrėžti, o ne ieškoti prieštaravimų savo teiginiui Pažvelk iš šono: mūsų teiginiai nepaneigia vienas kito, o yra skirtingi, taigi, kur jų galiojimo erdvės?

Grįžtant prie mokslinės pusės: jei kalbame apie dvi kalbas, turime kalbėti metakalba ir naudoti metaterminus. Taigi, pabandykime išeiti iš "vienos kalbos" rėmų, kad paanalizuoti dvi kalbines situacijas. Apibrėžime viena situacija yra "daugiakalbė", kita - "vienakalbė". Kokia šių situacijų semantika, koks kontekstas, kokios savybės?

Beje, paradoksas (jei tiksliau - "vienos kalbos" teorijos vidinis prieštaravimas): norėdami įrodyti vieningos kalbos pranašumą prieš "N-kalbes" sistemas ar net apibrėžti pačios "vienos kalbos" savybes, turime įvesti metakalbą (žr. Gėdelio nepilnumo teoremas), kas savo ruožtu reiškia, kad bet koks "vienos kalbos" šalininkas (vystytojas, ne naudotojas) priverstas būti daugiakalbiu. Kokią tenka daryti formalią išvadą? Ogi tokią, kad vieningą kalbą galima sukurti ir palaikyti, kaip gyvybingą, tik turint daugiakalbę sistemą