Norinti pajusti tikrąjį gyvenimą...
Lyg saldus braškių skonis ant tavūjų lūpų.
Lyg gaivus oras lyjant lietui,ir basai žaidžiant balose.
Lyg tabako dūmai keliaujantys vidumi,nepaisant to kad "Rūkymas žudo".
Lyg juodų aukštakulnių kaukšėjimas einant šaligatvio plytelėmis.
Lyg žydinčių aguonų raudonumas,nors to jai ir neteko matyti.
Lyg juodų blakstienų purumas,nors tu niekada nematei kaip jos mirksi.
Lyg saulės spinduliai deginantys odą,nors ji niekada taip ir neįdega.
Lyg šaltas jūros vanduo geliantis kojas,tik kam į jį lipti,jei ji vistiek nemoka plaukti.
Lyg geltonas smėlis byrantis pro pirštus,taip greitai skuba ir laikas,pro jos akis.
Lyg Romeo ir Džiuljetos romanas,kurį pažiūrėjus galima pradėti tikėti amžina meile.
Lyg aistra ir geismas,gimtantys tik tamsiomis naktimis. ...
Ar tai jau gyvenimo skonis?
_________________ Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų.......pats mylėk
|