Grenlandijos eskimu folkloras issiskiria savo mitologiniu zanru gausa ir ivairumu:padavimai,stebukliniai pasakojimai..Grenlandijos eskimu folklore isliko archajiskiausios visiems eskimams budingu mitiniu vaizdiniu formos,pasakojimu ir padavimu siuzetai,kurie kitu eskimu(ypac Azijos ir Aliaskos) tautosakoje del kaimyniniu kitakalbiu itakos pakito..
Zemiau pateikiami tekstai yra surinkti danu etnologo E.Choveltvedo,ekspediciju metu(1935-1937 ir 1947-1948m.) i tada mazai zinomu Grenlandijos poliariniu eskimu(inuitu) gyventas teritorijas..



Vaikas virtes kiskiu

Pasakoja,kad mazas vaikas nuo karklu krumu nuolat rinko pukus ir pririnkes ju begale.Tai vyko tuo metu,kai dar namai galejo skraidyti,kol ju seimininkai miegojo.
Berniukas buvo pririnkes daugybe puku,kai viena karta staiga atleke didelis namas ir trenkesi salia jo.Berniukas taip issigando,jog pavirto kiskiu ir nubego,o surinkti pukai virto jo kailiu.

Du vyrai bando uzlipti i dangu

Seniai seniai du tolimi proteviai bande uzlipti dangun,-taip paprastai zmones pasakoja.Veinas ju stumtelejo kita virsun,bet tas,uzsiropstes dingo,nors likes jam ir sauke:
-Pirma uztempk mane!
Bet tas,kuris buvo virsuj,tik atsake:
-Paziurek,ten elniai!Paziurek,ten elniai!
O paskui paliko drauga ir tiek.Tada anas grizo namo i zmones ir viska papasakojo.

Beprotis uzdarytas ledo oloj

Vienas is proteviu,kaip sako,isejo is proto.Netrukus po to isiuto jo draugas,nes itare,jog anas susidejo su zmona.Kadangi anam neimanoma buvo sugrazinti proto,nuvede olon po ledynu ir ten uzdare.Betgi pamiselis vis delto issikrapste ir grizo namo.Tada draugas ir vel nuvede ji atgal,ateme visus rubus ir sudraske juos i skiautus-tad anas turejo visiskai sustipti.
Taip draugas numarino drauga,kuris kazkada badmeciu isgelbejo ano gyvybe,nes itare sugulavus su jo zmona.

Du vyrai uzburia vienas kita

Du proteviai,abu vyrai,syki pradejo rietis.
Vienas is ju tepasake:
-As duosiu Tau veplio kraujo!
Kitas atsake:
-As duosiu Tau barzdoto ruonio pelekus!
Pirmojo skrandis staiga ispampo ir tas pradejo skrepliuoti kraujais*.Bet antrasis taip pat nekaip pasijuto:jo rankos ir kojos susitrauke ir sukaulejo.Pirmasis,vardu Angy,mire.Apie kita kalba,jog irgi mire:pirstai visai susiriete ir anas nebegalejo vaikscioti.Apie tai daugiau nieko nezinau.

*-sulauzius valgio tabu,proteviams ispusdavo pilvus ir prasidedavo kraujavimas.Pagal pasakotojo paaiskinima,tai atsitikdavo ne del ligos,o butent del tabu sulauzymo.

Tugnygakas-numireliu vagis

Pasakoja,kad kazkokiu budu is kapu pradejo dingti numireliai,nors kapus ir saugojo.Tada vienas zmogus apsimete mirusiu,ji palaidojo ir pridenge dideliu akmeniu.
Anas greitai isgirdo kazka salia vaikstant.Tai buvo didelis tugnygakas,kuris kapus ir plesdavo.Uzsimete jis zmogu ant nugaros ir nusinese.Eiti reikejo toli,todel tugnygakas vis sustodavo pailseti,padedamas zmogu ant zemes.Anas vis isikibdavo i karklu krumus,o tugnygakas vis niurzgedavo:
-Kodel jis visa laika tuose krumuose isipainioja?
Pavargo tugnygakas.Pagaliau parnese zmogu namo,zmonai ir vaikams,ir pagulde ant naru,kad kunas atsiltu.Zmonai isejus pakuru,vaikai pradejo zirzti:
-Siuos pelekus as suvalgysiu!*
Tuo metu tevas prigule ir uzmigo.Tada zmogus prasimerke ir pradejo nuziurineti vaikus,o tie pradejo zadinti teva:
-Ziurek,mes ji ruosiames valgyti,o jis markstosi.
Bet tevas tik numojo ranka.
Tada zmogus uzmigde tuos vaikus savo kerais ir pasinere lekti tolyn.Bet moteris-zmogaus pavidalo tugnygakas ji pamate ir pradejo rekti:
-Is pradziu uzkask!
Bet zmogus bego toliau,o moteris eme ji vytis.
Staiga zmogus pamate kalvele ir tare:
-Kalvele,virsk kalnu!
Kalva stojo kalnu.Buvo girdeti,kaip moteris,ropodama kalnu sunkiai alsuoja.Bet per kalna ji greitai persirito ir toliau artejo prie zmogaus.Kaip tik tuo metu anas pribego upeli ir tare:
-Upeli,virsk srauniu!
Upe net is krantu lipo,o pribegusi moteris neryztingai sustojo ir paklause:
-Kaip tu iveikei upe?
-As ja issrebiau,-atsake zmogus.
Tada moteris eme gerti upelio vandeni.Vis gere ir gere-ir beveik visa isgere.
-Savo prijuostes skverna imerkei i vandeni,-netiketai jai riktelejo zmogus.
Ta pasilenke paziureti ir sprogo,pavirsdama tirstu ruku,kuriame pradingo zmogus.

*-tiketina,jog zmogedros ne siaip zmogu palaike ruoniu,o apskritai zmoniu neskyre nuo ruoniu,nes jiems ir vieni,ir kiti buvo maistas.

-

Grundalas ir žuvėdra

Taip, sako, buvo. Kai žuvėdra skraidė virš vandens ir žvalgėsi sau ėdalo, iš vandens išnėrė grundalas ir ėmė žuvėdrą erzinti:


Žuvėdra čia skrajoja, žuvėdra čia skrajoja,
akys raudonos, kojelės plikos!

Žuvėdra atsakė:


Kuo gi, kuo gi aš tau atsakysiu?
Kepenis mėgsti tu ryt!
Atrėšiu tau, ir tu paspringsi!

Bet grundalas neįsižeidė. O žuvėdra nuo grundalo užgaulių žodžių apsiverkė ir nuskrido namo. Viskas.

jetau kaip jiuokiuosi :D:D:D:D:D:D super respect eskimams ir laukinei aishku

Zmogus botagu apibrezia rata

Vienas is proteviu,gerai ismanes burtus,karta nusprende uzkereti savo drauga.Vienoje vietoje aptikes jo pedsakus,aplink juos botagu apibreze rata.Kai tokiu budu uzkerejo savo drauga,anas isejo ant ledo,kur vaikscioti buvo pavojinga,prasmego ir zuvo,mat buvo uzburtas botagu.Paprastai taip pasakoja apie tai.

Saule ir menulis

Pasakoja,kad pirmosiomis dienomis zmones turejo zaidimu-gesinti lempas.Zaisdavo lempas uzgesinus.Kiekvienakart,kai vyrai myledavosi su moterimis,jas tepdavo suodziais.Iprastai taip zmones zaisdavo.
Kalba,kad galop vienas toks sugule su savo jaunesne sese ir ja pazenklino suodziais.Ji sutriko ir abu pasieme deglus,ir iseje laukan,eme vienas kita vaikytis.Taip persekiodami vienas kita,jie lakste ir lakste.
Gaudyniu metu brolis nukrito ton vieton,kur buvo pjauti sniego luitai namo statybai.Jo deglas beveik uzgeso,liko tik smilkstantis galas.Bet ir su vos berusenanciu jis sese tebesivaike,kol pavirto menuliu,mat deglas visai uzgeso.
Porina,kad jie eme kilti aukstyn.O sese pavirto saule,mat ta buvusi laibai karsta ir aistringai dege.O brolis-saltu menuliu,mat jo deglas neteko galios,kai nukrito ten,kur sniego luitai..

laukine ish kur tu tuos smagumus trauki :D:D:D zhinai man net kazhkuo primena sarkazmas erlicka tik aishku kad ten ne sarkazmas o eskimu toos matymas gyvenimo ir tamsuma :D:D:D

Moteris-tugnygakas,kuri mire issigandusi sunu

Viena karta vienas is musu proteviu rogemis privaziavo nama,kuriame su savo sena motina gyveno du tugnygakai.Cia jis iskinke sunis,bet kai jie iejo i prieangi,tugnygakai grezesi sprukti.Begdami netycia pastume motina ir nubloske ja ant zemes.O ji issigandusi sunu isvaizdos mire.Tai pamates,svecias pasake:
-Kaip liudna,kad del mano kaltes mire jusu motina.
-Niekai!-atsake tugnygakai,-jos skura jau visai nebegrazi.
Kalba,kad tugnygakai nudirdavo nuo savu numireliu skura ir ja isdirbdavo,veliau pakabindavo palubeje ir ziuredami i ja smaginosi.