Pati sau sakau,kad isoriniu pavoju yra kur kas maziau,nei vidiniu.Kartais viena mintis,aistros blyksnis,akimirka tetrukes pikcio protrukis gali sugriauti menesius kaupta ramybe ir puoseleta pusiausvyra.Geismas,pavydas mumyse uzgimsta spontaniskai,be jokiu pastangu.Sios emocijos naikina ne tik mus pacius,bet ir zmones,esancius salia musu.Sako,protas turi milziniska galia,bet kodel jos nepanadaujus tam,kas teiktu harmonija ir palaima?Is tikruju,kodel?

Pats tiesiausias kelias iš dvasios pusiausvyros į beprotnamį - tai bandyti užgniaužti savo emocijas, jausmus, kovojant prieš juos ir stengiantis save nuraminti.

Jausmai niekur nedingsta, jie tiesiog išgyvenami, bet jei juos užgniauži, jie rusena, kaupiasi, kol prasiveržia visai ne ten kur tikėjaisi. supykai ant bendradarbio, nepasibarei, užgniaužei - še tau skandalas namuose po savaitės, kai pyktį išlieji ant namiškių. Supykai namuose, užgniaužei - po kelių savaičių nervai neatlaikė darbe...

Vat taip va...

Manau, kad ramybės neįmanoma sukaupti - ramybė - tai harmonija ir pusiausvyra, ji ne kaupiama, o išbalansuojama, kaip pusiausvyra tarp elgesio, emocijų, jausmų, norų, etc.. Jausmų ar emocijų slopinimas - tai ne balansas, kokį galima pasiekti puolant ir pasiduodant amžiname judesyje (jin ir jan), o tik siena, kuria atsitveri nuo savęs...

niu.. kodel..isoriniu pavoju kaip ir vidiniu... yra tiek pat... visa beda.. Isorinius pavojus mato visi..a wo vidinius.. slepiame.. savyje..

vidiniai pavojai yra daug pavojingesni negu isoriniai, nes apie vidinius zinai tik pats ir niekas gali net nepastebeti kad tu suklupai, kad tau negera

zinau..kiek zmoniu tiek nuomoniu... bet jei viduje.. blogai..kam ta rodyti kitiems? dauguma to nesupras.. .pikti.. pasijuoks.. a artimas zinoma uzjaus..Nezinau bet kai man blogai..niekas to nemato aha..slepiu savyje..ir visada atverdama darbo duris... ar namu... duris.. ieinu su sypsena.. veide. Kam ..slogia nuotaika perduoti kitiems.. Tiesiog ismokau taip gyventi;) Sypsotis..

Pritariu Kumpiui, kad negalima slopinti emociju, nes tada tikrai blogai bus.
Laukine, o manai, kad geismas yra blogas dalykas? Tada nezinau, kas yra geras... Jeigu manai, kad galima harmoningai gyventi tik gyvenant asketiska statiska gyvenima, tai tikrai nenoriu su tuo sutikti, kadangi tai NENATURALU. O viskas, kad nera naturalu dazniausiai baigiasi katastrofa.
O vidiniu pavoju, manau, buna daugiau tik tada, kai pats zmogus tampa sau priesu. Mylek save ir pamatysi, kai tu pavoju sumazes

Noreciau rasti israiska dvilypumui,noreciau parasyti sakinius,kurie vienu metu aidetu melodija ir disonansu,kur kiekvienam margumui greta atsilieptu vienybe,kiekvienam juokui-rimtumas.Nes man gyvenimas-tai svyravimas tarp dvieju poliu,ten ir atgal,tarp abieju pagrindiniu pasaulio stulpu.Nuolat noreciau susizavejus nurodyti palaiminga pasaulio ivairove ir priminti,kad sis margumas remiasi vienove.

Kam cia sitas nesamones rasinejate? Jus isigilinkit i savo parasytu zodziu prasme ir jei dar like jumyse sveiko proto suprasite, kad jums pats laikas apsilankyti istaigoje, esancioje Parko gatveje:)[color=darkblue][/color]