Nes yra silpni ir nepilno proto, nemoka susirasti pagalbos patys ir nemoka išsivaduoti patys iš tokios problemos.

Vilke rase "koks skausmas artimiesiams".... pasakykit man zmones kur buna tie artimieji kai reikia ju pagalbos.... neturi laiko... dirba... sako, kad cia eilinis durnumo priepuolis... ne visi gali buti stiprus ir rasti iseiti is atrodo menkutes problemos...tuo metu zmogui atrodo, kad tai viena didele ir neisprendziama problema, o jeigu dar pabandzius ja spresti tu pasidarai visu priesas, net ir tu zmoniu is kuriu labiausia tikiesi paramos...kas tada? Sakysit nesvarbu ka sako kiti, gyveni ne del kitu, o jeigu tai iskiepyta i krauja" visada buk geras"... persiplesti zmogus negali, negali nieko pasiusti i visas keturias puses... tada pagalvoji, kad mirtis vienintele iseitis... tik tada nebebus svarbu ka apie tave pasakys... tik tada padarysi kazka del saves, o ne del kitu....

Atsiprasau tu kurie galvoja kitaip

Orka, išties, kai žmogus nori nusižudyti, jis būna apimtas košmariško nusivylimo. O artimieji dažnai tiesiog negali patikėti, kad žmogus gali apie tai pagalvoti. O jei ir pasakai, ir jei ir patiki - jie tiesiog nežino, ko imtis. Tačiau visada yra išeičių. Ir visada galima daug ką pakeisti. Sąvižudybė nėra išeitis.

Šalia mūsų, kad ir ką mes darytume, kad ir kur mes būtume, visada stovi dar vienas veikėjas – Mirtis. Niekas nežino, kada ji išties savo ledinę ranką ir pavadins eiti kartu. Tačiau kartais tokiomis akimirkomis, apie kurias kalbėjo orka, mes patys jos šaukiamės, mėgindami eiti prieš natūralų gamtos dėsnį, liepiantį kovoti bet kokiomis priemonėmis, kad išliktum, pamiršdami visiems žinomus Ekleziasto knygos žodžius, jog viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Kaip ir laikas gimti bei laikas mirti. Tokiomis akimirkomis padeda savęs drąsinimas, raminimas, kad gyvenimas yra visuma, kur ištikusi bėda dar nepadeda taško mano gyvenimo istorijoje. Iš tiesų neišmatuojamai drąsūs horizontai gali atsiverti, patyrus nenumaldomą skausmą. O dabar, orka, supk savo širdies skausmą iki nusiraminimo, kol protu nesuvokiamas šviesos pluoštas prasiskverbs iš ten, kur išsaugota viltis..

Pries pora metu mire man labai artimas jaunas zmogus, jinai pati pasiryzo tam, nesigyde kol buvo laikas... jos zodziais tariant" kam as busiu reikalinga kastruota vista" kai mirtis jau beldesi i duris jinai parase zinute " girdziu kaip moteris kolidoriuje kauksi kulniukais ir taip jai pavydziu...vertink tai ka turi" tada as ant jos pykau, tyliai savyje pykau..galvojau apie ka jinai maste tada kai buvo laikas... dabar as pati panasioje situacijoje ir taip gerai ja suprantu....nusvyra rankos, nenori nieko, jautiesi nepilnavertis...visi nori, kad tu butum toks kaip buvai anksciau, su sypsena, isklausantis, paguodziantis.... prievartauji save, buni tuo sugertuku i kuri susigeria visu kitu problemos tik ne tavo...nes visi tik taip iprate...

..

Daug čia esam pakalbėję ir nerimtai kai kur..Žmogaus pasirinkimas tiesiog proporcingas jo asmeninei tragedijai-išorės, vidaus..Pasirinkimas tos, baltos, šaltos, prieš kurią, kaip norit ,taip sakykit, pagarbiai nukeliam kepurę..Nurimstam.. Nebejuokaujam..Susitaikom..Atleidžiam..Net pačias didžiausias nuoskaudas.
Bet į tai , į to vertinimą, tik per asmeninę patirtį, žodžiai šiuo atveju yra pigūs.
Meilė- geriausias daktaras.Dvasinis artumas ir šiluma gali sušildyti pavargusią sielą, bet jei ji nenori tos šilumos ir purtosi?
Yra toks neapčiuopiamas daiktas- valia ir kova už save. Įtaiga- ryt- poryt, po savaitės ar mėnesio - bus kita diena, bus geriau. Po juodo- balta. Arba susitaikymas ir susidraugavimas su problema, kaip kad susidraugauja su savom bėdom neįgalūs žmonės ir gyvena drauge.
Ne visada kova laimima, kartais reikia sau pripažint- kad esi pralaimėtojas ir stengtis gyventi toliau..
Mirtis nieko neišsprendžia- ji tik pasiima ir nei ačiū nesakius pasitraukia, palikdama tuščią vietą.
Tokiais atvejais labai pavojinga savianalizė, užuojauta sau pačiam, galvoju, kuri tarsi kempinė traukia į niūrią nuotaiką.
Taip tai labai sudėtinga viskas .

asha,nesupyk,bet kapstaisi kaip vista ant siukslyno. tik "bla bla bla bla"