Ir vėl vaduoju Jurgį..Na?

PASLAPTIS

Aristotelis pasakė Aleksandrui Makedoniečiui:
- Savo paslapčių niekada nesakyk dviems. Nes, jei paslaptis bus paskelbta, tu negalėsi paskui nustatyti, dėl kieno kaltės tai nutiko.
Jei nubausi abu, nuskriausi tą, kuris mokėjo saugoti paslaptį. Jei atleisi abiems- vėl nuskriausi nekaltąjį, nes jam nereikalingas tavo atleidimas.

jezau jezau ...kas ce darosi..... [isejo rasyt]....

dar truputelis ir butu reikeje pakeisti temos pavadinima )
paskaitykit, gal kam paciks....

Du nameliai

Mazas namelis, kuris stovejo kalno papedeje buvo visas is druskos.
Tame namelyje gyveno vyras is druskos ir moteris is cukraus. Buvo dienu, kai jie labai mylejo vienas kita, ir buvo dienu, kai vienas kito nekente. Viena diena stipriai susipyko. Vyras griebe stora druskos lazda ir isvijo moteri. Sauke kaip pasiutes : eik ir pasistatyk sau nama is plytu !
Moteris isejo verkdama, bet nelabai stipriai, kadangi jos cukriniai zandai galejo istirpti.
Pasistate sau plytini nameli netoliese druskos namelio. Namelis buvo labai jaukus, su geletais balkonais, akmeniniu kaminu – bet moteriai buvo liudna. Diena ir nakti galvojo vis apie vyra is druskos. Ir stai viena diena nusprende - nuejo i druskos nameli ir pasibelde. Paprase vyro trupucio druskos – sriubai. Vyras pasiciupo savo stora druskine lazda ir isvijo moteri : "Tuctuojau eik is cia, nes geruoju tau nesibaigs !"
Moteris verkdama sugryzo i savo nameli, bet nelabai stipriai, kad neistirptu jos cukriniai zandai.
Dangus, didziulis ir gailestingas, visa tai stebejo ir susijaudines pravirko. Pradejo lyti. Lijo labai stipriai.
Mazas druskos namelis pradejo tirpti. Vyras labai greitai nubego i plytini nameli. Pasibelde i langa: - "Leisk man uzeiti, prasau, o jei ne, tai tas lietus mane visa istirpins... "
- Ha, ha, ha ! Pasibaige svente, – triumfavo moteris. – Tu man atsakei truputeli druskos, dabar pats sau verskis !
Bet vyrui savo meiliais ir maloniais zodziais pavyko suminkstinti moters sirdi, ir ji is gailescio atidare duris.
Puole abu vienas kitam i glebi ir buciavosi ilgu saldziai suriu buciniu.
Kadangi vyras is druskos buvo stipriai suslapes, prisiklijavo jis prie cukrines moters. Nemazai laiko praejo kol isdziuvo ir atsilaisvino. Nuo to laiko vyras is druskos turi saldzias lupas, o moteris is cukraus turi surias lupas.
Daugiau jie jau nebesibara.
Ka gi, skirtumai – gimdo nuostabia ir turtinga meile.

Gyvenime yra tik viena didziule laime : myleti ir buti mylimam

Jurgi, fainas pasakojimas..Tai dabar jų namuose nei druskos , nei cukraus netrūksta..

asha arba atvirkščiai arba persūdyta arba persaldyta Bet rašinys teisingas

Ai, nežinau, žmonės daugiausiai druskos eina skolintis..tai gal druska svarbiau..? Jaučiu, kad nusišnekėjau..

mergelkos
oj asha tu asha......

he he he- nesitikejot daugiau keverzoniu ?


Pievoje gulejo jau senokai pamesta Fleita, kuria jau niekas nebegrojo. Viena diena eidamas pro sali Asilas papute i ja is visu jegu. Islaisvino grazesni garsa uz ta koki savo gyvenime buvo girdejes. Ir ne tik savo gyvenime bet ir Fleitos gyvenime.

Negaledami suprasti to kas atsitiko ( abu nebuvo sumanus, tik tikejo i sumanuma ) - tuctuojau atsitolino no saves, susigede tuo, kas nuostabiausia ju gyvenime nutiko.

O kiek musu gyvenime yra pamestu fleitu, asilu? Daugelis musu niekada nepazino patys saves, slepdami kuo esa, laukdami meiles nuo kitu nepazystamu zmoniu, kurie taip pat slepiasi patys nuo saves. O kartais gal tik koks atradimas, kokia staigmena, kokia ziezirba…. Ir vel viskas baigiasi.

Viskas delto kad truksta mum drasos kad ka nors pamilti. Reikia jos tureti tiek pat daug kaip tam kad pamiltu mus kiti.