taigi visos technologijos ta igalina ir radijas ir televizija .... nes per televizija ar radiju galima trupuyti pyurstelti bet uzhsmirs per visa lietuva o jei pinigu pamokesi gali ir toliau dar idomiausia tai kad laikrashchiuose koks shhmeizhtas buna pirmam puslapy didzhiausiom raidem su foto ir panashiai ir
skelbia antrashte super fantastine ... "maniakai, monstrai ir panashus epitetai...... o paneigimas jei teismas igalina buna kokiam 10 puslapy ir mazhutem raidem apachioj kur nieks neskaito

.. paskui stebisi,
is tie teroristai atsiranda,
ir mus nekaltus tiesiog saudo be perspejimo...

1. žurnalistinis tyrimas yra geras demokratijos įrankis.
2. skelbiama tyrimo medžiaga privalo turėti kiekvieno teiginio įrodymus.
(gali būti atskleidžiamus tik teismui)
3. žurnalistus, pažeidusius šiuos reikalavimus besąlygiškai pašalinti iš darbo, o įrodžius, kad tai buvo padaryta sąmoningai, teisti laisvės atėmimu nuo 1-nerių iki 10 metų.

asha - kas laukia tas sulauks - dar vienas paistalas...
siandien velines...praeita menesi buvau 2 laidotuvese...- si karta - i ta tema...



Letai einu laidotuviu marso ritmu….
Dar vienas mano draugas paliko mus ir vel neturejau laiko su juo atsisveikinti ir pasakyti ,koks brangus jis man buvo.
Slenku letai ir prisimenu daugybe su juo praleistu akimirku, paprastus zaislus, suplesytas kelnes ir basas musu kojas ...Musu samoneje tai buvo didziulis pasaulis su daugeliu paslapciu....
Po to pinigu siekimas, moters, sekmes, geresnio automobilio, plyteliu su graziu piesiniu....ir tustuma. Kur dingo vaiko dziaugsmas? Kur gyvenimo akimirkos, kur tikri draugai? Sutinku jus paskutiniame kelyje, kai yra jau per velu zodziams ir sypsenai, tokiai tyrai , kaip vaikysteje.
Salia manes eina dar vienas draugas, tikriausiai irgi masto apie tave, prisimena bendra musu vaikyste ir gailisi prarasto laiko.
Deja, po laidotuviu pasakysime vienas kitam- lik sveikas, sudie – ir lauksime sekancio.
Likome mes tik dviese, o nemokame pagauti paskutiniu akimirku, atsiverti tarpusavyje... Kuris dabar eis, o kuris bus liudno marso didvyris? Kaip isaukleti vaikus , kad moketu surasti gyvenimo prasme? Tikriausiai kada nors irgi eis uz kazkieno ( gal mano ) karsto , verkdami del prarasto laiko. Nusisluostau asara.
Padarysiu viska, kad isplesciau kuo daugiau is to, kas dar liko.
Iki pasimatymo mano biciuli, paruosk man vieta, ateisiu , kai ateis mano laikas, dabar dar turiu dar kai ka nuveikti, gal spesiu....

Gal spesim,..jei atvira sirdim priimsim tai, ka tu parasei...
Jei noresim suprasti...

Viska perskaiciau vienu prisedimu.... Viskas tiesa... susimastom tik prie amzinybes slenkscio, prarade artima... nuskriaude kazkada ka nors zodziais ar veiksmais. Gerai, kad dar gailimes ir suvokiame, ka padareme. Baisiau, kai kiti net nesupranta, kad padare kazkam skaudziai ir lipa i gyvenimo kalna per galvas, per lavonus, siekdami aukstos padeties ir turtu.

Sumiso mastymas... tiek ivairiu minciu suzadino visu rasineliai. Nuostabu, kad rasineliai pamokantys. Nuo vaikystes tai jutau pasakose.. kurias iki siol megstu

Kica, sakote, kad megstate pasakas? O kaip padaryti, kad gyvenimas virstu pasaka? Graziai skamba...
Pasaku buna visokiu, taciau kaip sakoma, visos pasakos baigiasi laimingai.
O kaip su gyvenimu? Kiekvieno gyvenimas baigiasi mirtimi

1. Gyvenimas ir yra pasaka. Pagal jokius kitus desnius nepaaiskinamas.
2. Mirtis normali ir laiminga gyvenimo kanciu pabaiga.