Žinai, Asha, žinau ir šią įstaigą
Teko truputį bendradarbiauti su jais. Šiaip, tikrai puiki įstaiga, atliekanti savo darbą tiesiog nėeįmanomai prastomis sąlygomis - jais valstybė visai nesirūpina, o jie vis vien išgyvena kažkaip
Taigi, matai, ir psichologai, ir panašios įstaigos negali padėti tais atvejais, kai žmogus tiesiog nemato gyvenimo prasmės, visiškai, ką, tegul netiesiogiai, bet pripažįsta. Čia jau, kaip sakant, prasideda filosofiniai klausimai... Egzistencializmas visoks. Vėlgi, jei du žmonės nemato gyvenimo prasmės, vienas gali tarti: "ai, tai bent pasilinksminsiu", o kitas - "tai kam tada gyventi?". Psichiatrai, tuo tarpu, viską sprendžia paprastai: vaistukais. "Duosim tau vaistukų, atsiras gyvenimo prasmė". Problema tame, kad pati žinai, kaip... Vėlgi, nukrypstame čia jau nuo temos.
Kalbant apie rudeninę depresiją - jos atsiradimas - tai jau tikrai įdomus reiškinys - kai kurie mokslininkai sieja ją netgi su žiemos miegu, tuo tarpu kiti tiesiog sako, kad tai su veiklos trūkumu, nepatogiomis žiemiškomis gyvenimo sąlygomis ir pan. susiję dalykai. Šiaip ar taip, šie reiškiniai bent jau išskiriami statistiniais tyrimais ir sąryšis su metų laikais yra identifikuojamas. Vėlgi, neaišku, kiek čia gali padėti psichiatrai...