Perskaičiau vos kelioliką puslapių na ką aš galiu pasakyti, ogi nieko. O kol atsiras pirmas postas, būsiu pasiskaitęs daugiau. Vistik įdomu, ar tai eilinis smegenų plovimas ar išties kažkas daugiau.Kaip ten bebūtu, o senieji Lietuvos dievai taipogi buvo išstumti krikščionybės. Tai ar įmanoma tokio masto afera, ar įmanoma perrašyti istoriją ir iškreipt realybę?

"Извращены все живые языки, извращены все толковые словари. Извращена вся система знаний и система ценностей, все понятия о добре и зле, о том, что хорошо и что плохо. Общепринятое мировоззрение одуряет всех - и гениев и придурков. Сделано всё не только с помощью массовых вероучений".Citata iš knygos „Udar ruskich bogov“

„Iškreiptos visos kalbos, iškreipti visi aiškinamieji žodynai. Iškreipta visa pažinimo ir vertybių sistema, visi supratimai apie gėrį ir blogį, apie tai, kas yra gerai ir kas blogai. Visuotinė pasaulėžiūra kvailina visus-ir genijus ir kvailius. Visa tai daroma nevien masinės religinės tikybos priemonėmis“. (Gal ir nevisai tikslus, citatos vertimas.)

Ps. “ http://www.arh.ru/~alexhot/urb/0.htm čia galima pasiskaityti. O parsisiusti galima iš čia http://www.koob.ru/books/udar_russkih_bogov.rar

prisimenu diskusija su vienu ukrainieciu (totoriumi) is Krymo. As jam sakau: ''Putinas nori istorijos vadovelius perrasyti''. o jis man - ''Parodyk man sali, kuri to nepadare''.... vis tik teko susimastyti.... intuicija sako, kad yra tame tiesos, ir nemazai.

Bet dar jokia normaliai issivysciusi valstybe taip drastiskai neperrasinejo istorijos kaip kad Rusija. Visur ir visada atsirasdavo pagrazinimu, o vat rusai sumane viska 180 laipsniu pasukt. Dar galetu nekreipt demesio i tai, bet tie durneliai sumane priimt istatyma, kuris leidzia persekiot ir suimt asmenis kurie skleidzia kitokia, neva "klaidinga" istorija, ir nesvarbu ar tas zmogus rusijos pilietis ar ne.

Istorija lieka istorija. Čia kaip su lyginamąja gramatika. Pakanka palyginti , kaip skirtingos valstybės skirtingai žiūri į tą patį istorinį įvykį. Na, o priešingos interpretacijos turi savo tikslą.
Įdomu tik, ar senoviniai metraščiai ir kronikos yra realus tiesos atspindys ar mitas?

čia neabejotinas laikmečio iššūkis, ilgalaikė tendecija, civilizacijos perversija, jeigu norim!
Sparčiai plėtojantis elektronikai, ryšiams bei komunikacijoms, iškraipyti or paraisyti tam tikrus faktus darosi ypač lengva (Užtenka pakeisti vieną riadę ir gausis, kad "Seimas leido auginti pramoGines kanapes")...

Įvairios interesų grupės, istorijos chuliganai, Matricos pasekėjai ir kitoki individai per savo nemokšiškumą turi neribotas galimybes internetuose skleisti visokias nesąmones, net ir spausdintinis žodis vejasi elektroninius gandus, o ką jau kalbėti apie tobulas televizinio montažo galimybes! Ilgianiui atsirinku, kur pelai, o kur grūdai taps beveik neįmanoma.

Pirminiai šaltiniai - visoki artefaktai or rankraščiai gali būti sunaikinti arba prieinami siauram ratui žmonių, todėl informacinė analizė, teiginių sulyginimas ir autentifikavimas taip pat tampa apsunkinti. Juolab, kad tiesos sąvoka laikytina labai subjektyvia. Kai kurie futurologai bando mesti gelbėjimosi ratą - elementarų loginį prieštaravimą, tačiau iš kitos pusės pažymima, kad išsilavinimas ir galvose kaupiamas žinių bagažas ilgiainiui taps nenaudingu, iven todėl, kad visokios Gūglės jau dabar prieinamos bet kurio paros metu, bet kuriuo klausimu...

Vienintelis išsigelbėjimas - mąstysenos bukumas, kai nekreipiamas didelis dėmesys, tiesa tai ar ne, o stebima, kas man iš to...

Tai kad istorija yra koreguojama, tai faktas. Paimkim, kad ir lietuvą. Po nepriklausomybės atkūrimo, lietuvoje buvo nuraškyti visi paminklai susije su sovietmečiu. Perrašyti istorijos vadovėliai. Tai ir yra istorijos iškraipymas. Jai kas ęsate žiūrėję laidą " Klausimėlis" supasite kaip tai paveikė jaunesnę kartą. Jie jau nebežino ano laikmečio politinių veikėjų. O jug tai vistiek buvo lietuvos istorios dalis, kuri po poros kartų bus visiškai užmiršta. Ką bekalbėti apie šimtmečius.
asha, teisingai pastebėjo. Kalba eina ne apie rusiją ar turkiją, o apie viso pasaulio mulkinimą. Tik ar įmanoma nustatyti senūjų metraščių autentiškumą? Originalai, greičiausiai saugomi vatikano rųsiuose.

Žinių galvoje gal ir nereikės turėt anot futurologų, jei pereisim absoliučiai prie dirbtinės- rašto kalbos.Gyvam bendravimui keičiantis informacija to nepakaks.
Taip tai nereikėtų labai sureikšminti googlės- paskutiniu metu tapus tokia pat failų talpykla, kaip bet kuri kita- juk interneto turinį dabar kuria patys vartotojai ir niekas jo neanotuoja. Tenka atsirinkti.Nebent žinomų autorių straipsniai pasitaikytų.
Sakykim, galima googlėj pasitikrint, ar taip ir ten galvoja, kelt klausimą- o kodėl nesutinku?, tačiau patikimiausiu šaltiniu pagal mane išlieka vistik knyga.Žiūrint, kokią ir kokio autoriaus skaitysim. Iš čia gautųsi taip: iš dalies ir mes tiesą atsirenkam tokią, kuri mums priimtinesnė ir ją giname.

Dėl informacijos kaupimo intern. aš turiu tokią nuomonę-intern. jokiu būdu negalima kaupti jokių svarbių žinių, nebent tų žinių dublikatus ,greitam naudojimui. Intern., kaip man šiandien, gali užlūžti ir užlūžti ilgam, arba jį gali išjungti. Kas ten žino kieno rankose visa energetika, jug lietuvius privertė uždaryti AE.
Šiap jau aš irgi labiau pasitikiu knygomis. Knygas,taipogi galima perrašyti, bet tik po autoriaus mirties. O tai reiškia kad dalis žmonių vistiek bus perskaitę originalą. Reiškia ir šansas iškreipti tiesą sumažės.
Tam kad atsirinkti tiesą ir ją ginti, reikia sugebėti ją pagristi ir nevien citatom.Daugeliui žmonių ,tiesa, yra tiesiog primetama. Būtent apie tai ir rašoma knygoje "udar ruskich bogov".