Žmogus susiduria su šiomis informacijos rūšimis:

Informacijos badas
Naudinga informacija
Žalinga informacija
Informacinis triukšmas

Jei su pirmomis trim kaip ir aišku ką daryt/kaip išspręst, tai ketvirta... ketvirta neša savyje suplakta antrą ir trecią iš ko gaunam... pirmą. Informacijos filtravimas ir rūšiavimas imlus laikui ir protiniam darbui. Norėtusi aptarti, kaip rūšiuojam, kuo remiames, kokios galbut žinomos metodikos.

P.s. Viskas ką reikia žinoti apie pasaulį įprasmina cigarečių pakelis. Vienoje pusėje herbas - kitoje įspėjimas apie mirtį. Sieksi herbo - laimėsi mirtį, sieksi mirties - laimėsi herbą.

P.p.s. tai nėra agitacija rūkyti arba nerūkyti. Viskas ką pasirinksite - jūsų asmeninis pasirinkimas

Sakyčiau, opi ir skaudi tema. Labai jau modernus išradimas tas informacinis triukšmas, kame maudomės nuo ryto iki vakaro, neretai tapdami įkaitais .
Kažkodėl įsvaizduoju, kad gerai tame šiukšlyne pasikuitus, randi sena , gera ir labai seniai žinoma, arba žymiai paprasčiau, nei manoma įbrukti..
O išmetamos krūvos pinigų ant informacijos kramtytojo galvos , neretai iš jo paties kišenės.Pats pavadinimas gražiai skamba-„informacinis triukšmas“- irgi gali galvot, kad kažinkas, o neretai tai būna paprasčiausias spamas ar šiukšlės, ne grynuolis . Man panašu į fotografiją, kada fotografas dailina nuotrauką, atmeta viską, kas trukdo nuotraukai. Kaip atmest ar išfiltruot, kas nereikalinga? Galvoju, kad čia labai sunkus dalykas, reikalaujantis išmąstymo, daug ko įžvelgimo,saviugdos, neretai paskubomis žmogus ir ne ant to, t.y. melagingo arklio nujoji. Dabar smerkt žmogų ar padėt jam? O būna, kad tokia info nukreipia žmogaus dėmesį nuo esminių faktų [čia ne apie cigarečių pokelį, bet imkim kad spaudos antraštes, su kuo pati susidūriau- rėkiančios, didelės raidės, žadančios boom!- o kai paskaitai, paprastas straipsnelis, sugaištas laikas, kilusi mintelė- o gal reikia šito boom!?:))- ir tiek].Čia truputis aliuzijos į mitingus.
Sakoma, kad kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už teisingos informacijos atskyrimą nuo informacinio triukšmo.
P.S. o cigarečių pokelio pavyzdys[man netgi ciniškas] , kuri reklamuoji, manau, kad čia mažiausiai sveikata rūpinamasi- viskas apie žalą yra žinoma, čia tik apsidraudimas nuo rūkymo padarinių pačiai firmai, gamintojui, kad klientas ar giminės nesibylinėtų..[ar ne su Marllboro taip ir buvo?]..

Pas mane metodikos nera (geriausia – intuicija, ir domejimasis greitai - nemegstu gaisti daug laiko ties viena naujiena), taciau yra izvalga (atidumas detalems ir pastabumas sau/laiko planavimas). Is patirties, ko gero, vienintelis efektyvus triuksmo eliminavimas yra trumpalaikio tikslo turejimas. Pvz kiekviena diena nors kazka i prieki del to tikslo (menesinio/metinio) padaryti. Kad ir labai mazai. Arba gera susirasyti tai sau pries nosi ir issikabinti matomoje vietoje (zinau zmoniu, kurie, kai ieskojosi darbo svecioje salyje, yra pasirase sau po nosimi ‘reikia suvalgyti konkurentus’, tik savais zodziais, be abejo...) ir tai padeda 

Turiu pripazinti, kad jeigu zlugtu google – nezinia kaip ieskociau informacijos. Viskas prasideda nuo teisingos uzklausos (teisingai parinkto raktinio zodzio), ir nebutinai ta uzklausa turi buti ilga. Mano zmona turi savo metoda: ji skaito tik antrastes (pvz delfi) Turiu pasakyti, kad daznai ne pati naujiena buna idomi, bet jos komentarai (cia kaip humanos parduotuveje – tarp daugybes prastu gera daikta atrasi).

Tiesa, viena dalyka pastebejau: paprastai susirandu megstamus saltinius ir jais naudojuos pastoviai (radijas/svetaines…), arba susirandu nemegstama ir visai nesinaudoju (TV, su draugais retokai susitinku, nes manau, kad svarbiau seima)

Tas pats ir su maistu – kadangi perkame maisto produktus visuomet tuos pacius (nebent kokia nuolaida sugundytu, ar geresnes vertes produktas atsirastu) – informacijos triuksmas isfiltruojamas. Ypac tai padeda daryti uzsakymai internete (manau, tai sudaro daugiau nei 70% kasdieniu pirkiniu). Jeigu tenka eiti i megstama parduotuve pasizvalgyti su mintimi nusipirkti – sugaistame 3-4-5 valandas laiko…

Imkime, pvz, keliones. Dabar jaunu zmoniu pasamoneje yra isisaknijes mastymas, kad reikia kuo daugiau pasaulio apkeliauti. Bet is kitos puses – kiek bekeliautum, vistiek visur nesuspesi. Taigi… kiekvienas renkasi.

Taigi, geras triuksmo eliminatorius yra issiaiskinimas, kas yra Tau svarbiausia, ir ka nori suzinoti. Ir tuomet skaitai arba knygas (ne laikrascius), arba ziuri kokius youtube filmukus (is kuriu irgi galima naudingu dalyku suzinoti). O kadangi siuo metu tenka nemazai laiko gaisti viesame transporte, svarstau isigyti zaisliuka, kuriuo galima butu skaityti pdf (turiu knygu pdf formate), ir ziureti isirasytus youtube filmukus (pvz apie ta pacia fizika/ekonomika).

Web: pakelis atsitiktinis, iliustracija tekstui. Panasu vaizda gali pamatyt turbut 95% ju. Mazutis herbas ir didziulis ispejimas (bent jau ES salyse). Taip, pastebejimas teisingas, pavyzdys ciniskas, to ir siekta.

P.s. sveika butu skirti precedento ir kontinentine teise, jei precedento teiseje ispejimo nebuvimas = galima vartot, tai kontinentineje ispejimas = zaidimo taisykles (istatymai) tokios. LR galioja kontinentine teise.

Taip, taip, aš tai supratau.
Bet pasižiūrėkim, kad to informacinio triukšmo mes gauname tonomis ir visokiuose pavidaluose: tekstais, audio, video,..ir iš viso kalno tinkama tik nedidelis procentas informacijos; arba netaip suvokiu. Vienoj situacijoj tai kaip ir reikalinga būtų, kitais atvejais ne.Kaip ir bet koks triukšmas- žalingas ir kaip nuo bet kokio triukšmo reikalinga apsauga. Išeitų kaip dviguba tarnystė.
Štai kad ir grafiti . Su tam tikrais kvietimais, šūkiais. Paslepia murziną sieną ir tuo pačiu pakviečia gotišku tarkim šriftu netylėti ar pult prmam, kad tavęs bijotų.. "Arba Diržas- ne auklėjimo priemonė!" Sena tiesa naujoje pateiktyje.Tas būtų ir apie reklamos kaišiojimą filmų metu, tiesa? Žiūri įtemptą veiksmo filmą, o tai kaip niekur nieko pakiša 6 minutėms kokio dulkių siurblio privalumus. Dar pikčiau būna, kai tai išlenda žinių metu. Koks tikslas tada- atitraukti dėmesį ar praturtinti žmones intelektualiai ? Ir vis tik dažnos šiukšles- spamas- veikia pasąmonę, "įkala" smegeninėn, ko gal ir nenori.

Su reklamu kaisiojimu filmu metu tai pakankamai elementaru. Jeigu nori ziuret filma, tai ir reikia ziuret filma. Jeigu kazkas trukdo (reklama?) -> priemone ziurejimui netinkama.
Pavyzdziui galima bandyt ziuret filma pro kaimyno langa, po to pykti ant kaimyno - kam gi jis atsistojo tiesiai ant vaizdo arba uzuolaidas uztrauke. Lygiai tas pat su televizija. Tai tas pat kas ziurejimas pro kaimyno langa. Televizijos elementariai naudojasi keliom zmogaus idom:
1. tingumu - paciam susirasti tai ka nori paziuret.
2. sykstumu - noru ziuret nemokamai, kas issivercia i laiko sanaudas (filmas del reklamu paiilgeja, prikisama galva neieskotu ziniu/reklamos turinio)
3. kvailumu - nesugebejimu suvokti "nemokamas suris buna pelekautuos ir tik antrai pelei".

O filmu ziurejimui be reklamu yra kruva alternatyvu:
1. Kinoteatras
2. DVD nuoma/pirkimas
3. Atsisiuntimas interneto pagalba

Kunda - lakunda (parafrazės)

Norisi įsiterpti su keletu lingvistinių pastebėjimų, kalbant apie turinio (šiuo atveju būtų - rašytinio, gal kai kas tinka ir vaizdiniam) analizę:

Pirmiausia keiksmažodžiai - "minties objektas" ir "predikatas", kitaip tariant - veiksnys ir tarinys. Atvejyje su Marlboro, minties objetas galėtų būti "rūkalai", "marlboro" ir "žala" ar "įspėjimas", tada predikatas būtų "kenkia", "marlboro" ar "rūkyti", tik čia jau dėl kito keismažodžio - "aplinkybių" ar "būdo savybių" ir stebime neaiškumą: ar iš tiesų matome įspėjimą apie rūkymo žalą, ar matome konkretų prekės ženklą? Aišku, kad abu kartu, tik čia vėl su tomis aplinkybėmis ir kitu keksmažodžiu - "akcentas"...

Teksto analizėje naudojama daugybė visokių senovinių ir novatoriškų metodų, tačiau pastebėkime, kad dažnai visokios papildomos aplinkybės ir detalės užgožia kokią nors pagrindinę mintį (kaip su Vytauto V. Landsbergio tekstu "Partizanas" - tik pabaigoje suvokiame, kad "Lietuva bus laisva", tuo tarpu visas siužetas supintas irgi suasmenintas tam, kad sustiprintų įtaigą ar pabrėžtų kokias meninės išraiškos priemones) Visokie PR`ščikai dažnai naudoja visokias teksto darkymo metodikas, siekdami "užvesti ant teisingo kelio" skaitytoją ir "iškišti" informaciją, "reikiama forma" su laukiamu rezultatu.

Kartais išeina, kad, nei minties objektas, nei predikatas nesudaro esminio svorio, kai atidesnė akis pastebi kokią nors "lemiamą aplinkybę" (Pvz: "flyLAL" bankrutuoja" - pirminė informacija, o "G. Žiemelis - V. Žiemelio sūnus" - šalutinė, foninė aplinkybė, kuri vėliau virsta be ne esmine ir gaunasi, kad - "V. Žiemelis pergyvena dėl "flyLAL" bankroto")

Daugybiniai kunda-lakunda elementai dažnai "paslepia" esmę, kartais nukreipiant susidomėjimą šalutinėmis aplinkybėmis (pametėjama kokia pikantiška detalė, kad ir apie pinigus, tai tada kokios nors datos pasimiršta...) Šiuolaikinėje visuomenėje gausu klaidinimo pavyzdžių, kaip elementariausias jų: "svarbiausia - mažiausiu šriftu", tuo tarpu, siekiant objektyvios, kompetetingos informacijos, neužtenka vieno šaltinio, tenka atlikti "lyginamąją analizę" ir tik tada priimi sprendimą (pvz: visi bevielio ryšio operatoriai siūlo "palankiausias" sąlygas klientams, tačiau jos skiriasi, kaip ir pats suvokimas, kas yra "palankiausia")

Įspėjimas aiškus: "Neviskas šokoladas, kas ruda, nes neviskas alus, kas su puta"

1. Čia įžvelgiu reklamos firmų "kvailumą", visi protiškai sveiki individai šiuos intarpus ignoruoja.
2. Maištaujantis jaunimas "viską daro kitaip nei seniai", todėl dažnai vėpso į rekląmą ir net ją cituoja savo pašnekiuose.

p.s.
aš reikalaučiau suasmeninti visų šaltinių kilmę
(priskirti partijai, firmai, tautai, religijai) - tuomet bus garbės ir atsakomybės jausmas!