Yra tokia tautelė Lietuvoje - čigonai, kurie patys save vadina romais. Iš kur jie kilę - neaišku, daugiausia jų gyvena Rumunijoje, nors ir pastaroji, atrodo, nėra jų tėvynė.
Lietuvoje, skirtingai, nei daugumoje kitų šalių, romai užėmė specifinę, nusikalstamą nišą. Bent jau kiek teko bendrauti su žmonėmis iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos - tenykščiai nesupranta mūsų čigonams teikiamų asociacijų - ten čigonai daugų daugiausiai užsiima smulkiu sukčiavimu, tuo tarpu narkotikų biznis ar kokie nusikalstami taborai - negirdėtas dalykas.
Panašu, kad mūsiškiai čigonai pakliuvo į užburtą ratą: būdamas čigonu, negali niekur įsidarbinti vien todėl, kad esi čigonas, ir todėl belieka nusikaltimai. Būdamas nusikaltėliu vėlgi, esi priverstas šlietis prie tų pačių čigonų. Tokiu būdu, nusikaltimais čigonai užsiima nuo vaikystės iki senatvės. Tie nedaugelis, kurie įstengia ištrūkti ir pradėti normalų gyvenimą, dažniausiai patys nenori turėti nieko bendra su savo gentainiais, gyvenančiais tabore ir, esant galimybei, šalina ir nutraukinėja bet kokius ryšius.
Teko pabendrauti su vienu žmogumi, kurio dėka čigonų taboras gavo mokyklą ir bent kiek pabandė socializuotis. Per kelerius darbo metus jį patį apvogė keletą kartų, už ką jis kantriai jiems atleisdavo, bet į neviltį puolė tada, kai pamatė, kad čigonų šeimos ima terorizuoti ir verčia nusikalsti, vogti iš darbdavio, etc., bebandančius normaliai įsidarbinti tų pačių čigonų jaunuolius. Vaikus, kurie bandė eiti į mokyklą tos pačios čigonų šeimos tiesiog mušdavo. Dabar iš to žmogaus teišgirsi tiek, kad čigonų problemos sprendimas tegali būti vienas: koncentracijos stovyklos.
Nesu tikras, ar sutikčiau su tokiu kategorišku požiūriu, tačiau bebraidant po Internetą, pasitaikė visai įdomus straipsnis iš Rusijos, šalies, kur čigonai dar nėra taip giliai įklimpę į nusikalstamumą (
http://gipsylilya.livejournal.com/1499.html ). Autorė - Rusijos pusiau čigonė (pagal čigonų supratimą - tikra čigonė).
Taigi, maždaug (kaip sovietiniais laikais sakydavo - "papildytas ir pataisytas") vertimas:
- Vyras šeimoje turi tik vieną pareigą: dulkinti žmoną. Jei ji jam dar nenusibodo. Dirbti turi žmona. Ir vaikai.
- Vaikai - tai atliekos. Kai žmona renkasi, ką maitinti, pirmiausiai maitinti turi vyrą. Paskui gali pavalgyti žmona. O jei vaikai numirs nuo bado ar ligų - tai ne problema: vaikų bet kada galima prisidaryti naujų.
- Jei čigonė išteka, jai nekaltybę jaunikis atima gretimame kambaryje, kai kada - netgi tame pačiame, kur sėdi svečiai, tik už širmos. Paskui visiems rodo sukruvintą paklodę, kurią aplaisto degtine. O jei čigonė pasirodė nesanti nekalta, ją čia pat nuskuta plikai, primuša ir išveja kur nors padvėsti. Ir nesvarbu, kad jai nekaltybę vakar atėmė tas pats jos jaunikis. Arba jaunikio tėvas. Arba brolis. Arba visi kartu. Tai nieko nep!$@ - moterys - taip pat atliekos.
- Matyt dėl tų pačių priežasčių, išvyta žmona neturi teisės daugiau susitikinėti su vyrais, o privalo elgtis, lyg būtų ištekėjusi: nešioti žiedą ir savo buvusį jaunikį aptarnauti ir buityje, ir seksualiai. Tuo pat metu, vyrams jokie apribojimai nekeliami.
- Jei tėvas čigonas, tai ir vaikas čigonas. O jei motina čigonė, o tėvas gadžo - taip nebūna, tokią moterį jos pačios tėvas papjautų. Galų gale, moterys ir vaikai - tai juk atliekos.
- Dirbti - gėdinga. Daugiau, nei dviejų klasių išsilavinimas - įgimtos silpnaprotystės ir progresuojančio idijotizmo požymis.
- Praustis - tolygu tapti atstumtuoju.
- Čigonas čigonui visada padės. Čigonė čigonui - irgi visada padės. Čigoniukas čigonui - taip pat. O čigonas - čigoniukui ar čigonei... Ar dar atsimenate apie atliekas?
- Čigonas privalo apgauti gadžo bet kokiai progai pasitaikius. Išskyrus vieną atvejį - jei gadžo slepiasi nuo įstatymo (yra vagis, žudikas, plėšikas, prievartautojas, etc.). Nužudymai ir žmogžudystės čigonų tarpe labai gerbiami. Vagystės ir išprievartavimai - irgi. Apie pastaruosius čigonai turi daugybę romantiškų dainų.
- Netekėjusi čigonė, vyresnė, nei 15 metų? Taigi tokių nebūna! Dažniausiai 15-metės jau turi po 1-2, neretai - ir 3 vaikus. Dėl vedybų merginų nuomonės niekas neklausia. Jaunikio nuomonės kas nors klausia tik tuo atveju, jei tai ne pirma jo žmona. Kitais atvejais dėl vedybų tariasi jaunųjų tėvai.
- Tradicinės čigoniškos skaros nuo senų laikų daromos Rusijoje, rusių moteriškių. Dar daromos Azerbaidžane, Kazachijoje. O čigonai nieko nedaro. Jie nedirba. Todėl vakarų šalyse čigonės puošiasi ne skaromis o šiaip visokiomis ryškiaspalvėmis šmutkėmis iš supermarketų.
- Tėvai - pas čigonus ir yra tėvai. Ta prasme - tėvai, o ne motinos. Aišku, jei ir juos kas nors prisimena. O motinos - tai tik atliekos. Todėl mini ar dėkoja tik tėvui. Kad nemuštų.
- Čigonė visada pritars čigonui. Įskaitant ir tai, kad ji - atlieka.
- Jei kas nors apsirengęs, kaip homoseksualistas, bet yra visas purvinas - tikėtina, kad tai čigonas. Bet nemanykite, kad jei jau čigonas, tai ne homoseksualistas...
- Jei tik kuri čigonė išdrįs apsimauti kelnes... Visi čigonai tuos subėgs ir pradės ją mušti, spardyti, kad nebandytų vaizduoti lygios su vyrais. Ar jūs matėte kur kelnėtą čigonę? Va būtent...