Sekmadienį Ukrainoje vyks prezidento rinkimai. Antrame ture varžysis J.Tymošenko ir V.Janukovičus. Šie rinkimai, skirtingai nuo vykusių prieš penkerius metus, pasižymi mažu užsienio valstybių įsikišimu į rinkiminius dalykus. Tiksliau tiesioginio kaimyninių valstybių įsikišimo Ukrainos prezidento rinkimuose nematyti. Net Rusijai šįkart abu kandidatai yra panašūs, nes nei vienas jų nežada vykdyti prorusiškos politikos. Po prieš penkerius metus vykusios vadinamosios Oranžinės revoliucijos, kai į valdžią atėjo V.Juščenka, kuris vykdė provakarietišką politiką, dabartiniai kandidatai antrame ture pasisako už balansavimą tarp Rytų ir Vakarų. Tik J.Tymošenko šiame balanse mato Ukrainą daugiau vakarietišką, o V.Janukovičius- rytietišką.
Tenka pastebėti, kad Ukrainoje – didelis ekonominis nuosmukis, tačiau kandidatai rinkimuose naudoja milžiniškas lėšas. Reiškia, Ukrainos turtuolių krizė Ukrainoje mažai tepalietė bei rodo gerą investiciją. Kandidatų finansinius resursus dar labiau išplėtė didėjanti valstybės skola, kuri panaudojama ne šalies ūkiui kelti, o politiniams tikslams. Dėl tokių veiksmų Tarptautinis valiutos fondas sustabdė savo 11 milijardų JAV dolerių pagalbos teikimą. Šiuos rinkimus reikėtų vertinti ne kaip vertybių ir politinių platformų kovą, o kaip viešųjų ryšių, partinių struktūrų bei , žinoma, interesų grupių varžybas. Aplink kandidatus yra susispietę Ukrainos turtuoliai ir įtakingi lobistai, todėl vieno iš jų pralaimėjimas atneš didelius nuostolius jo rėmėjams. Šiuo požiūriu galima įžvelgti demokratijos elementų, tačiau tai labiau panašu į oligarchinę demokratiją, kuri mažai ką bendro turi su tikra demokratija.
Kadangi du svarbiausi priešininkai meta milžiniškas jėgas lemiamam mūšiui, gali iškilti problemų dėl susitaikymo su pralaimėjimu prezidento rinkimuose. Manau, galimi desperatiški veiksmai, kai bus naudojamos priemonės kvestionuojant vykusių rinkimų teisingumą ir pan., tokiu būdu mobilizuojant susikaupusį liaudies pyktį. Rusijos valdžia tik džiaugsis ne tik gilėjančiu ekonominiu nuosmukiu ir augančia valstybės skola, bet ir papildomu chaosu, kurį gali sukelti neatsakingi kandidatai.
Visgi tikiu, kad Ukraina gali įveikti ekonominį nuosmukį ir gauti taip reikalingą naują politinį impulsą po rinkimų vykdyti reformas.


Iš http://www.totas.lt

Mano asmenine nuomone yra tą, kad Jusčenka buvo žiauriai didele klaida (kas manau ir pasiteisino): su Rusija santykiai nekokie, su vakarais visai jokių, o JAV šiuo metų ne iki Ukrainos. Per pirmus rinkimus (per taip vadinamą "oranžinę revoliuciją") geriausias pasirinkimas būtų Janukovičius, o dabar, manau, jokio skirtumo. Ukraina visus 20 metų gyveno krizėje, ir dar tiek gyvens.

REPUBLISHED

Autorius svaigsti padabesiais, gaudydmas galimybę pakomentuoti populiarius headlainus - ar nors kartą teko būti Ukrainoje, ar medžiagos tekstams semiesi iš "Vakaro žinių"??:):)

Taigi aiškiai nurodo apžvalginykai Ukrainos liaudies nusivylimą ir tą neišvengiamą pasisukimą Rytų link. Dabar neaišku tik tiek, kokiu kampu kiekvienas kandidatų Rusijai atsuks Ukrainą, bet Rytų dimensija išlieka labai aiški. Lygiai taip pat, kaip ir kitose posovietinėse valstybėse (prisiminkim LSDP ir AMB pergalę 1992) gyventojų nusivylimas (frustration - if u will) atveria kelią į valdžią buvusiems...

Orentacija į Rusiją suteiks Ukrainai trumpalaikį gerovės efektą, juk sunkioji pramonė oreantuota į Rytus, o tai - veiskmingas ekonomikos elementas, kurio veiklos suaktyvinimas pagyvintų šalies ekonomiką.

Ukrainos "nusigręžimas" nuo ES ir NATO varo į neviltį Vakarų politologus: visas tas Vakarietiškos dimensijos "įdirbis", panašu, užkonservuojamas visam būsimojo predizento kadencijos laikotarpiui.

Dargi nepamirškime, kad Julija Tymošenko, katra surenka didelę dalį populistinių balsų, atstovauja ir tai daliai Ukrainos visuomenės, kuriai bendrystė su "maskoliais", anaip tol, neipmonuoja. Jei Janukovičiaus rinkėjas - protestuotojas ir nostalgiškas posovieticus, tai Julija pritraukia dar ir nacionalistus, seksistinius Žigolus ir yra palankiai vertinama diesnės dalies jaunesnių rinkėjų, nei Janukovičius.

Vis gi reikėtų kalbėti apie Oranžinės revoliucijos vertybinę krizę: ar sugebės Ukrainos politinės jėgos konsoliduotis ir pateikti rinkėjams aiškią šalies raidos strategiją, ar dar fragmentuosis ambicijų rietenose ir klos kelią į valdžią visokiems vienadieniams šaukliams...

Abu kandidatai yra beviltiski. Viena korupcioniere, kitas - senstelejes patareju valdomas dede (panasiai kaip pas mus buvo Adamkus). 3 ir 4 vietas atitinkamai uzeme jaunos ir veiklios ateities Ukrainos zvaigzdes - Centrinio banko vadovai. Populistas teisus - ten kilusi idelogine krize. Ukrainieciai ima suvokti, kad NATO ir ES Ukrainos nereikia. Uztenka, kad cia darbuojasi TVF. Taip pat ima suvokti, kad dabar valdzioje esancios liberaliosios vakaru ekonomikos politikos salininkai elgiasi kaip tikri liberalai - 'deda skersa' ant rusu vogdami ju dujas (pralaimeta byla Europos Teisme) - cia ne be korupcionieres miklios rankos pagalbos, taip pat neleidzia rusams bendrauti ju kalba (virs 20% gyventoju), nesuteikia salygu ismokti ukrainietiskai, zodziu - skaldo visuomene. Taip pat ima suvokti, kad jie - provoslavai, gaunantys isteklius is Rytu ir, nori nenori, su jais reikia palaikyti stabilius santykius. Prognozuoju Ukrainos prisijungima prie laisvosios Rusijos, Kazahstano ir Baltarusijos prekybos erdves (dabar kaip tik kuriasi).

Verta pazymeti, kad labai tiketina, kad netolimoje ateityje tai bus esmine ivykiu arena, kadangi per sia valstybe atkeliauja dauguma energetiniu istekliu Europai. Doleriui kovojant del islikimo butina eurui pakisti 'padnozke' ir patogiausia ta padaryti per energetika. Kodel? JAV ekonomika ateityje tures buti labiausiai pasitikima (arba isverciant- kitomis ekonomikomis konkurentemis pasitikima maziau). JAV doleris negali kristi.

Mintis, kad Janukovičiuii gali būti surengta apkalta kilo prie pusryčių stalo. Dabartinė lyderių retorika, kai išrinktasis prezidentas ragina premjerę užsičiaupti, nusiraminti ir atsistatydinti, o pastaroji gviešiasi perskaičiuoti per milijoną balsų ir aiškina, kad žulikams ne vieta vldžioje - visa tai rodo, kad procesas nėra baigtinis (ir arkliui aišku:)

Keista, bet kaip kurie jau pastebi tam tikrą sumišimą Janukovičiaus povyzoje, o dar tas oligarchas šalimais, kaip koks Borisovas prie Pakso. Visa tai siutina ne tik Juliją, todėl tikėtina, kad ji sugebės išnaudoti situcaiją visapusiškai ir nepraleis progos atsirevanšuoti.

Dargi būtų gražu, kai kur Paryže susitiktų kokia Merkel, Grybauskaitė ir Julija - vot tada tai fotkės būtų!

Ukrainai bet koks prezidentas yra geras, kad tik baigtųsi tą priešpriešą. Jeigu julka vėl bandys organizuoti revoliuciją, ukrainai bus šakes.

P.S. O kodėl moterys turėtu susitikti Paryžiuje? Yra ir kitu miestu.