Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui
Lietuvos Respublikos Vaiko Teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei
Vokietijos Federacinės Respublikos Nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui J. E. ponui Volker Heinsberg
PETICIJA 2007 m. spalio 5 d.
Už Luisą Rinau
Vaiko teisės yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje. Lietuva yra prisijungusi prie šios konvencijos, kuri numato, jog vaikai turi teisę būti globojami ir remiami, o vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Konvencija taip pat pripažįsta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą.
Dviejų metukų Luisa Rinau negali apsaugoti savo teisių. Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymu jos teisių apsaugą turėtų užtikrinti Valstybinė vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ši institucija mano, jog mergaitei, kuri didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, kalba lietuvių kalba, bendrauja su savo broliu bei ją mylinčia mama, seneliais iš mamos pusės, geriau būtų gyventi Vokietijoje su jos tėčiu ir jo naująja drauge.
Tėvų ginčuose dėl vaikų patys svarbiausi yra vaiko interesai. Tai vieningai pripažįsta tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, ginantys vaiko teises, brolių ir seserų bendravimą.
Mes, žemiau pasirašę šį kreipimąsi, tikime, jog mažosios Luisos likimas bus išspęstas taip, kaip geriausia mergaitei. Mes tikime, kad:
1. Generalinio prokuroro prašymu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertins bylos atnaujinimo galimybę dėl Lietuvos Apeliacinio teismo padarytos taikymo klaidos, nes Hagos konvencijos 13 straipsnis leidžia vaiko negrąžinti, kai to reikalauja kita šalis, jei „yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į netoleruotiną situaciją“.
2. Mergaitės nuolatine gyvenamąja vieta, Remiantis ES Ministrų Tarybos reglamento 15 straipsnio nuostatomis bei jo praktiniu vadovu, bus pripažinta Lietuvos Respublika, nes vaikas turi nuolatinę gyvenamąją vietą valstybėje narėje atvykimo į ją dieną. Tokiu būdu turėtų būti įvykdyta sąlyga, kad byla būtų perkelta iš Vokietijos ir toliau iš esmės išnagrinėta Lietuvoje.
3. Antstoliai, vykdydami teismo sprendimą, sustabdys tarpinio Vokietijos teismo sprendimo vykdymą dėl mergaitės sugrąžinimo į Vokietiją.
4. Konstitucinis Teismas tars savo žodį, ar Europos Sąjungos Ministrų Tarybos reglamentas Nr.2201/2003 draudžiantis kasaciją neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir viešajai tvarkai. Taip pat Seimo nariai kreipsis į Konstitucinį Teismą prašydami pasisakyti, ar Europos Sąjungos Ministrų Tarybos reglamentas Nr.2201/2003 įpareigojantis besąlygiškai be specialaus pripažinimo vykdyti kitose valstybėse priimtus teismo sprendimus bylose dėl vaiko grąžinimo, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir viešajai tvarkai.
Tikime, kad ginant mergaitės Luisos ir jos brolio interesus, bus suteikta atsakinga psichologinė pagalba bei pateiktos specialistų išvados. Atsižvelgiant į Luisos Rinau situacijos išskirtinumą ir aktualumą, mergaitės likimo sprendimas bus atspirties tašku kitose panašaus pobūdžio bylose.
Pasirašyti peticiją:
http://www.netylek.lt/