Problema,mano supratimu,slepiasi nesugebejime bendrauti ir prisiimti atsakomybe uz savo veiksmus.Tai liecia abejas puses,tad apie joki nuolaidziavima ir zeminimasi as nekalbu.Nemanau,kad cigonai nori buti islaikomi,kaip ir uzsiimineti anksciau minetais,neva cigonu tarpe paplitusiais ''nesvariais'' darbais.Taciau ar jie turi kita iseiti,kai nuolat tenka susidurti su mazesniu ar didesniu isankstiniu visuomenes nusistatymu?!
Dar prisiminiau kelias gyvenimiskas situacijas,kai karta Vilniaus cigones buvo mane apvogusios.As tuo metu ruosiausi kelionei i uzsieni,o jos,man naiviai,tuscias kisenes paliko.Kai kreipiausi i policija,buvo atsakyta trumpai ir aiskiai:''ai,cigonai-ne musu problema.''Taip pat daug ka reiskiantis poziuris,tiesa?
O kita karta tranzuodama Lenkijoje,visa valanda lietui zliaugiant kelyje stovejau,stebedama pravaziuojancius automobilius,kol galiausiai vienas is ju sustojo.Ir spekite kas?Cigonu seima
.
Todel manau,kad saukstas deguto,kaip kad sake Bravo,statines medaus negadina.Jei demesi kreipsi i medu,tai tas deguto skonis prazus.Visokiu zmoniu yra:tiek tarpe lietuviu,tiek pas cigonus.Bendrauti tarpusavyje reikia,isgirsti vienam kita.Galbut tuomet kazkas ir pasikeis?!Galbut tuomet visiems zmonems po saule vietos uzteks?!