Rugsėjo 1-oji – nauja mokslo metų pradžia. Šiandien mokymo įstaigos pasitinka naują mokslo metų pradžią. Ši Rugsėjo 1 –oji pedagogams yra kiek liūdnesnė negu pernai, kai buvo pakelti atlyginimai. Atlyginimų karpymo vajus palietė ir juos. Kadangi valdžia nesuvaldo viešųjų finansų, tai ši Rugsėjo 1 -oji bus ne tik nauja mokslo metų pradžia, bet ir pedagogų atlyginimų mažinimo pradžia. Švietimo sistema pereina į sunkmečio sąlygas. Tai, žinoma, yra suprantama, nes ekonominė krizė neišvengiamai paliečia visus. Todėl valdžios dėmesys dabar kaip niekada turi būti nukreiptas į silpniausius visuomenės narius ir valstybės prioritetus. Deja šiandien valstybės institucijos per daug išlaidauja ir skiria lėšas tiems, kurie gali apsieiti sunkmečiu be jų. Tarkime, Katalikų Bažnyčiai ir jos organizacijoms per įvairias programas bei Bažnyčių remontams skiriami per visą Lietuvą milijonai litų, kai tuo tarpu 1,3 mln. litų taip sunkiai surenkama kompensuoti dalį studijų paskolų palūkanų. Nepasisakau, kad valstybė visiškai neremtų religinių organizacijų, bet akivaizdžios naudos neturintys projektai sunkmečiu nėra svarbūs. Lėšas reikia skirti pagal prioritetus ir ten kur jų labiausiai reikia. Juk Katalikų Bažnyčią privalo išlaikyti tikintieji, be to ji yra sukaupusi didelių turtų, kurių pati net nesusitvarko (miestuose galime tą nesunkiai pastebėti). Dažnas pastebime didelį dvasininkų godumą, todėl sunkmečiu valstybės išlaidų apkarpymas šioje srityje yra būtinas, nes taip paskatinsime dvasininkus teikti dvasinę pagalbą tikintiesiems, o ne lėšų paieškoms. Čia svarbus yra mažesnis pinigo vaidmuo ir didesnis dvasinis vaidmuo.
Mokyklose moksleivius vis sunkiau suvaldyti Visuomenėje vyraujantis pinigo garbinimas tik sunkina padėtį. Reikia pastebėti, kad mokytojai nepajėgūs vieni išauklėti darbščiais, dorais ir pareigingais piliečiais mūsų mažuosius tautiečius. Tėvai, valdžia ir visuomenė turi rūpintis mūsų mažaisiais piliečiais. Juk mokytojas taip pat tėra žmogus, taigi laikinas ir netobulas visuotinės tiesos reiškėjas. Be mokytojo sunku pradėti mokslus. Tikras mokytojas – šviesa. Taigi šiais tamsiais laikais labai svarbi mokytojo profesija. Todėl valstybė privalo suteikti realų prioritetą mokyklai ir keisti sistemą. Dabartinė sistema – nesibaigiančių reformų sistema. Ši sistema, anot mokytojų, trikdo darbą. Maži atlyginimai silpnina mokytojo prestižą. Taigi sunkmečiu švietimo sistema privalo gauti šiek tiek daugiau lėšų negu mažiau svarbios sritys. Modernizacija turi vykti per efektyvumo didinimą ir dvasinių vertybių stiprinimą.

tai jau jo, shi rugsejo pirma tikrai liudnoka. dar pirmakursiams labai liudna bus kai pamatys uz kokias studijas klos savo tukstantelius.
del baznycios ishlaikimo cia irgi durnas reikalas. pritariu, kad finansuoja ivarias programas susijusias su jaunimo, sheimos centrus, bet tai viskas. kiek suprantu lietuva nera teisishkai pripazinta krikscionishka valstybe, todel ir neturi kazkokiu ypatingu isipareigojimu. tad sutinku su tavo teiginiu, kad visokios restauracijo ir pan. yra tikinciuju, tu kuriems baznycia reikalinga reikalas. bet turint omeny dabartine vyriausybe, tai vargu ar kas pasikeis.
kita vertus cia tik vienas ish pavyzdziu, kaip nemokam atsirinkti prioritetu.