Krizės apimta šalis virsta į nesibaigiančių, neaiškių valdžios reformų ir darbų chaosą. Naujoji prezidentė pradėjusi darbą ne tik neįnešė nieko gero į Lietuvos politiką, bet dargi tapo blogų Vyriausybės darbų papildiniu. Toliau didinami mokesčiai ir mažinamos išmokos mamoms ir kitoms socialiai jautrioms grupėms, rudenį planuojama dar plačiau ir giliau sumažinti biudžeto išlaidas, nes tokiu būdu mūsų valdžia kovoja su šalį apėmusia krize. Nesu prieš biudžeto konsolidavimą ir išlaidų mažinimus, tačiau, kai tai daroma be jokio ekonomikos gaivinimo plano ir rimtesnio antikrizinio priemonių plano, kuris leistų stabilizuoti šalies finansus, yra labai negerai. Tai panašu į šalies žmonių kankinimą ir bauginimą. Šalies prezidentė D.Grybauskaitė, matosi, irgi neturi ne tik ekonomikos gaivinimo plano, bet netgi neturi idėjų kaip turi vystytis šalis. Tenka konstatuoti, kad valdžioje – idėjų badas. Tik tamsiosios jėgos turi savo planus ir sėkmingai juos įgyvendina. Joms naudinga ši padėtis.
Išėjęs atostogauti Seimas leidžia mums šiek tiek nusiraminti, nes galime tikėtis, kad atostogų metu nebus naujo beviltiško biudžeto išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo. Reikia pastebėti, kad valdžios blaškymasis ir desperatiški veiksmai tik gilina krizę. Ši naujai patvirtinta Vyriausybė jau nepalieka vilčių, kad ji sugebės atgaivinti ekonomiką.
Šalia ekonominės krizės jau beveik subrendo ir labai rimta politinė krizė: Lietuvos žmonių jau netenkina demokratijos trūkumas ir oligarchinis politinių – finansinių grupuočių valdymas. Nors akivaizdžiai trūksta lyderių vykdant gerąsias permainas, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas, kadangi pas žmones trūksta pilietinio sąmoningumo. Todėl manau, kai piliečiai bus pakankamai pilietiškai sąmoningi ir pasiruošę priimti savęs vertus lyderius, tai atsiras ir atitinkami lyderiai, kurie išves kraštą iš krizės ir įgyvendins teisingumą bei harmoniją šalyje. Džiugu, kad atsiranda radijo laidos „Kitokia Lietuva“ bei kiti informacijos šaltiniai ir pilietiniai judėjimai, kurie skatina augti pilietinį sąmoningumą. Tai - labai svarbi misija. Mano nuomone, augantis pilietinis sąmoningumas šalies pažangai pasitarnaus labiau, negu geras, bet bedvasis ekonominis planas. Juk didžiausias valstybės turtas yra jos žmonės, todėl sąmoningi ir pilietiški jos žmonės ekonomiką pakels nepalyginamai labiau negu bedvasis ekonominis planas. Reikia išlaisvinti kuriančią energiją ir sustabdyti griovimo darbus.

augantis pilietinis sąmoningumas?
Ir kurioje vietoje tas sąmoningumas suvešėjo? O gal jis pasireiškė kai klounus į seimą rinkot?

ps. žmonės ir yra VALSTYBĖ; o be jų tai tik teritorinis vienetas.

Tiem kas nemato subruzdusio pilietinio sąmoningumo, noriu pasakyt, kad atsibustų kol nevėlu, tai kad mes nematom to subruzdimo tik akivaizdžiai rodo, kad patys esame dalimi to niekingo pasyvumo. Toteas jau minėjo kai kurias iniciatyvas ir jų tikrai yra („Kitokia Lietuva“; K. Čilinsko vadovaujamas JDJ, galiausiai kad ir menininkai tokie kaip A. Mamontavas ir t.t.). Dalykas tik tas, kad mes vergiškai verkšlenam ir pasiduodam, kai yra galimybė prisidėti prie tų tikrai EGZISTUOJANČIŲ iniciatyvų, visai net nebūtinai kažkur stojant, juk akivaizdu, kad tos iniciatyvos labai skirtingos, bet turi bendrą tikslą - kiekvienas išnaudodamas savo galimybes įvairiais būdais kovoja už sveiką ir laisvą - ne sąmonės vergų (ir vergų apskritai) tautą. Jau kuris laikas supratau, kad tas mūsų savęs pačių niekinimas ir smerkimas (lietuvis lietuviui priešas, gėda prisipažint esant lietuviu bla bla bla) yra vienas iš esminių mūsų tautos viruso - vergiškos sąmonės (kuri paliečia net protingus, veiklius, parduodančius savo savigarbą ir tikrą laisvę už trumpalaikę asmeninę naudą) veiksnių. O šita sąmonė ir kalta dėl daugumos mūsų tautos ir šiaip asmeninių nepasisekimų. Liaukimės plakt save per savo tautą ir neva nepastebėdami ignoruoti tų, kurie tikrai yra ir teikia vilčių, nes tai šiaudas, o gal ir visas rastas rodantis, kad dar kol kas ne viskas. Sadoma ir Gomora geras simbolinis pavyzdys šiuo atveju - šie miestai buvo sunaikinti, nesuradus 10 taurių žmonių. Žinot kodėl? Ogi greičiausiai todėl, kad jei yra net ne dešimt, o bent vienas normalus žmogus, jis dar savo pavyzdžiu gali kitus atvest į gerą kelią, o kai jau nelieka nė vieno tai nėra ir vilčių, taip, kad kiekvienas iš mūsų gali būti tebesančios vilties rodiklis . O pabaigai keletas vaizdelių, puikių pavyzdžių, kad mum dažnai pasaulis visas pasyvus, juodas, nes patys esam užsimerkę .

apiep samoninga pileitine visuomene tai labai juokinga... nes suajele tokiu pilietiniu priesh kiekvienus rinkimus laido gerkles kad reikia but pilietishkiems ir rinkt saves vertus lyderius... bet kaip ishrenka vagis ir visokius klounus taip ir ishrenka... visi praktishkai pas mus esantys politikai neturiu absoliuchiai jokio stuburo todel tu bet ka rinkdamas ishrenki irgi bet ka ... nes kai nori pripult prie lovoio o neturi daugumos tai labai gerai draugaut ir socdemams su koncervatoriais ir liberalais.... priesh vienus rinkimus koncervai baisiausiai nekente zuoko nes tas susitepes bet per kitus vardan lovio labai netgi draugauja... todel ash nezhinau ish kur turi atsirast to stub uro iniciatyvair tt... ar ish rinkeju kad ishrinktu ka nors verto ar ish ishrinktuju.... bet manau kad visi nori greito "pelno" todel daro ka tik nori kad jo gaut dabar ir ishkart nes baigsis keturi metai ir gali nelikt lovio.... viskas tuo persmelkta ir televizija imant visokiais realybes shou su gauja buku bezdariu vidutinybiu... lygiai tas pats seime... tai ko chia daugiau noret....

Įdomu, ar galėtų seimo nariai, kaip senais gerais laikais, atstovauti rinkėjų interesus be atlygio, vardan garbės reikalo? Aš irgi abejoju, nes prie gero priprantama greitai o prie lovio dar greičiau. Beto, rinkėjų interesai jie nė motais.

Toteas:

Lietuviai patys yra sukūrę tokią situaciją per savo:“Ne mano daržas, ne mano pupos“, ‚Man“, „Mano“,“Maniškiams“...t.t.
Jei daugiau atsirastų tokių, kas neša šviesą, viltį ir tikėjimą žmonėms ir žmonėmis, situacija būtų perpus mažiau sudėtinga ir beviltiška.
Prezidentė be mūsų, tautos atstovų, viena nieko nenuveiks. Palaukim nors 100 dienų, tai tautos prezidentė, leiskim jai dirbti.
Drs:

Puiku!..Tiesiog norisi išsikirpti tavo postą, Drs, duot paskaityti tiems chamukams, kurie pamažiukais ima viršų, o mes leidžiame, pripratome leisti, tarsi viskas būtų normalu. Baimė visako supančio, pigių abejotinos vertės blizgučių paieška ir vertinimas, sulindimas į savo tvirtoves – urvus žmones padarė tarsi ne savo krašto gyventojais.Alia be jokių patriotinių jausmų, „mums tas pats“. Visi ir laukiame- nu kas čia uždegs tą šviesą?kas čia nuves į tiesą?Galvoju, kuo sparčiau didės pozityviai mąstančių piliečių gretos, tuo labiau šešėlin turės trauktis chamai, cinikai, chandžiulnikai ir t.t. Išsiderinusi pusiausvyra gerųjų ir blogųjų jėgų. Vilties žmonėms, nustumtiems į dugną, labai reikia- vieninteliu jų tikslu tapo devizas-„Išgyventi“, o tai jau baisu, kas vyksta su šalies gyventojais- jei tik tiek.
Politinė krizė, ekonominė krizė, pridėkim dar žmogiškumo krizę, tai sumoje kas lieka?Nieko, tuštuma. Kurioje gali šeimininkauti, kas tik benori.
Tokius žingsnius žengti ir iniciatyvą palaikyti gali ir laikas lt.
Kaip?
Mąstom, tam galvos duotos.
Ne vienam „šnypščia“ asmeninės padangos, tačiau –piliečiu būti privalai, kaip ten bebuvę.
Ištempsim, tik reikia tuo tikėti.

to ashai

Labai patiko mintys. Gerbiu nuomone. Tik kuo remiantis Jus palaikote ir labai tikites is prezidentes?

Ačiū.
Jūsų jau pats klausimas ir 1 -as pasisakymas sako, kad nelabai tikite mūsų prezidente, nors ši nespėjo dar ir kojų sušilti.
Atsakymas paprastas:
1.Buvo mintis, paskui žodis, paskui- darbas.
2.Žmogiškumas ir pasitikėjimas - leisk norinčiam ir atėjusiam žmogui dirbti ir nevalgyk neprinokusių vaisių [jei tauta rinko, reiškia- pasitiki].
Išsamiau- kai išspręsite tokį paprastą uždavinuką.
Turiu piniginėje 5 litus ir įduoti turiu dviems sūnums tuoj pat ir čia, dabar- po 6.
Kaip padalinsite?