Bet_kas, taip matematika - labai svarbu. Ir daugeliui jos prireikia, net kai ir nesitiki (aš pats darbe buvau susidūręs su LABAI dideliu poreikiu gan sudėtingoms matematinėms metodikoms, nors atrodytų, kokia čia matematika vadyboje?).
Problema yra kitame - tiesiog kursas matematikos toks, kad mokiniui (jaunam žmogui, o ir dar kartu su daugybe kitų dalykų) gerai išmokti jo nelabai įmanoma, net jei jam tai ir įdomu, ir norisi, ir mokytojas geras. Priežastis ta, kad tas kursas yra pernelyg didelis, į kalimą orientuotas, bet ne į fundamentalų sistemos supratimą. O tai jau - tos pačios Berijos reformos pasekmė: "šaliai reikia skaičiuotojų, o ne mokslininkų". Toks ir rezultatas: vidurinę baigę netgi dešimtukais, jau po metų-dviejų buvę moksleiviai ne tik nežino, kaip tas formules panaudoti, bet jų visai ir neatsimena. Natūralu, kad aukštosiose mokyklose veik visas tas pats matematikos kursas mokomas iš naujo, bet jau kitaip - aiškinant ir pritaikomumą, ir pačią esmę. Stebėtina, bet jei palygintum tipinį mūsų vidurinės mokyklos matematikos vadovėlį su vadovėliu, skirtu aukštąjai mokyklai, pastarasis atrodytų kardinaliai suprantamesnis.
Galim palyginti situaciją ir su JAV, kurių mokyklinį kursą neretas mūsiškis pajuokia, kaip, esą, "silpnapročiams skirtą": tenykščiai moksleiviai, nors ir gavę dešimteriopai mažiau matematinių formulių, supranta matematikos pritaikomumą, o to dėka aukštosiose mokyklose mokosi kardinaliai sėkmingiau. Tyrimai, daryti JAV, Vakarų bei Rytų Europoje, rodo, kad nors pagal žinias JAV moksleiviai yra paskutiniai, o Rytų Europos moksleiviai - pirmi, aukštosiose mokyklose viskas apsiverčia: JAV studentai turi pačias giliausias žinias, o Rytų Europos studentai lieka paskutiniais.
|