Ka sugalvosi daugiau? Dometis, skaityti, suprasti kas uz ka ir kaip moka ir kuo pvz susijusios islaidos vaistams veliau (o ir su biudzeto skyle – kompensuojami vaistai) su perkamomis neva pigiomis puvenomis… jeigu pinigine neleidzia ipirkti ekologisko maisto – vadinasi esame paskutiniai ubagai…. Nezinau, as visuomet stengiuosi valgyti kokybiskai ir kol kas negailejau pinigu maistui. Zinau prekiu grupes ir patinkancius gaminius ir dazniausiai perku tuos pacius produktus. Geriau maziau, bet kokybiskai. Po paskutinio pasaulinio kainu suolio isleidziu gal tik 10-20% daugiau, nei neekologiskiems produktams, nematau didelio kainos skirtumo (todel imu geresni). Kaip viena dietologe issireiske – maisto reikia tik tam, kad palaikytum gyvasti.. o ne apsivalgyti.
Del tresimo – mitas, kad ekologiskuose nera trasu. Ju yra, bet ju naudojimas grieztai reguliuojamas. Nesu specialistas sios srities, tad komentuoti negaliu del sudeties – pasiziureti reikia i sudeti, pasiskambinti reguliuojanciai istaigai (turi gi but kazkoks biurokratinis prievaizdas trasu) ir su jais aptarti kas yra kas. Susitikti su augintojais internetiniam bloge (o jei tokio nera – uzvesti) ir sneketis apie tai – geriausios patiries dalybos.
As manau kad del seklu geriausia daryti taip: susirasti ekolologiska uki bile kur pasauly (Lietuvoje ar Kambodzoje) ir jis seklu galetu duoti nemokamai.. arba siek tiek sumokejus. Yra tu geru zmoniu. O kitais metais paciam pasilikti tu seklu. Jeigu 70 litu – brangu, tai isivaizduokime kas bus po, tarkime 20 metu, kai visos seklos bus perkamos tik GMO ir is vieno / dvieju tiekeju – Monsanto. Jiems biznis pasakiskas, o ir kaina nebus pigi (pries monopolija nepapusi, uzsiprasys kiek benores). Kur imanoma reikia remti smulkesnes imones…
_________________ Vėl mokausi rašyti lietuviškai, nes žiūū - po šešerių metų lietuviškų simbolių nenaudojimo degraduoti pradėjau.
|