Sutinku su bruzdejimais, bet kas is ju? Pabruzdes zmones, o problemos liks neissprestos
15 procentu man regis cia is fantastikos zonos siems laikams.
Depresijos metu skaiciai buvo artimesni 25-30%
O dabar zadama dar blogiau..
Manau 40% Lietuvoje - pats tas
Tik tiek, kad is namu gal niekas nemes ir agurkus galesim patys augintis..

Tiesiog alternatyvu masiniam prievartiniam idarbinimui nesugalvoju… nebent masinis isnaikinimas. Juk turtu turtingieji savanoriskai nesidalins, o blogiausia kad esant tokioms globalizacijos salygoms is visu krastu suplaukia tik I keleta uzsienio vieteliu..
Vikinge – karas neproblema, pakst ir yra. O karo pramonei siais laikais sinonimas yra ir chemijos pramone, ar cipuku pramone, ar dar kuo nors.. vietos fantazijai daug. Pvz IBM vare bizni gamindamas grafuotas lenteles (kaip jos ten vadinosi) Hitlerio koncentracijos stovykloms, kad kalinius skaiciuot lengviau butu

>> Tiesiog alternatyvu masiniam prievartiniam idarbinimui nesugalvoju… nebent masinis isnaikinimas.
>> Juk turtu turtingieji savanoriskai nesidalins,
>> o blogiausia kad esant tokioms globalizacijos salygoms is visu krastu suplaukia
>> tik I keleta uzsienio vieteliu..

1. Lietuvoje nedaromi jokie veiksmai vartojamosios vertės kūrimui (veikia tik turgaus prekeivio samprata apie pinigus/pelną).
2. Globalizmas naudingas tik tam tikrose srityse (kompiuteriai, gamybos priemonės), bet blogai masinio vartojimo prekėms. (būtina reguliuoti importą).
3. Lietuvoje nesirūpinama vietiniu (lokaliniu ūkiu), primityviai teigiant "turgus (rinka) viską sutvarkys".

Išvada:
..dėl kažkokių priežasčių į viršų iškilo patys kvailiausi visuomenės sluoksniai.

nu atsipeikekit apie kokia karine pramone jus shnekat ish kur lietuvoj ishvis pramone ??? nebent kokioj axemoj ciklon b gamint duju kameroms ... supraskit kad niekur tos lietuvos nieks neoprileis prie lovio ... viskas uzurpuota amerikonu anglu ir prancuzu su vokiechiais ... ar daug lietuviai ish irako karo sau uzhsuidirbo pinigu ?? ar ish afganistano uzhdirba??? visur amerikonu kompanijos sulindusios ... taip kad bukit malonus chia ne stebuklu ir fantaziju skiltis ir kalbekim kaip galima realiau ...

1. Manau reikia ryškiai skirti vietinę (lokalinę) rinką ir pasaulinę (globalinę).
2. Visokeriopai stengtis skatinti vietinį vartojimą, mainus, gamybą.
3. Griežtai kontroliuoti pirkimus iš užsienio, skaičiuoti įvežtos/išvežtos valiutos santykį kiekvienai įmonei ir net individui.

Vikinge – kad tu ne taip supratai, kam cia karsciuojiesi prie ko cia Lietuva is viso – apie Lietuva as ir nesneku. Man ir keista kaip galima Lietuva laikyti visatos centru (mes gi niekam neidomus). Sakau aiskiai – arba turesim 30% bedarbiu pasauliniu mastu (kurie netures ko valgyti nebent burokus augins), arba jie sulys kazkur (greiciausiai I karo pramone, nes alternatyvu nematau kol kas). Kitaip tariant – reikia leisti nauja technologini progresa, is kurio galimagyventi. Ar turime toki siai dienai be karo pramones? Yra ten kazkas su ekologija, yra kazkas su nanotechnologijomis, klonavimais/genetiskai modifikuojant zmones/augalus...ypatingai su apsaugos sistemomis (RFID cipukai, sekimo priemones)…. Reikia kazka mastyti, is interneto pletros dividendu ir finansiniu burbulu jau gyventi neiseina.

Vat skaitau, skaitau cia – ir isivaizduoju, kaip musu valdzios vyrams Herkaus pasiulymai giliai dzin, niekam neidomu, niekas net nebando rupintis (suprasti esme)… mes cia rasinejam, o ten zmogelis Europarlamente pradeda diena ramiai su kavos puodeliu, paskaito laikrascius, papolitikuoja keletoje susitikimu.. ir dienele baigiasi, ir kita ateina.

Tiesa, griztant prie temos - kokias matote ekonomines klaidas dabartines naujosios valdzios didziausias? Nes uzstrigo man toks komentaras: gerbiu valdzia uz politini ryzta ir valia, negerbiu uz ekonomikos procesu neismanyma..

Šiaip tai kalbant apie Vyriausybės klaidas, reiktų pradėti ne nuo ekonominių, o nuo psichologinių. Ir čia pati didžiausia klaida - tai nesugebėjimas komunikuoti, bendrauti su rinkėjais, požiūris, esą "mus išrinko dauguma, visi mūsų sprendimai automatiškai daugumos yra palaikomi". Kuo tai išvirto - matėme. Riaušės parodė Kubilui, kad vaizduoti pasikėlusio vado - neverta. Deja, atrodo, kad nėra ryškių požymių, jog kažkas būtų smarkiau pasikeitę.

Iš ekonominių klaidų - didžiausia - mokesčių didinimas. Tuo metu, kai išties prasideda krizė, gamyba, pardavimai, apyvartos krenta - dar sustiprinti tą patį procesą iš valstybės pusės - tai vambzdiec. Alkoholio mokesčių padidinimas tiesiog momentaliai sumažino alkoholio apyvartas parduotuvėse tiek, kad pajamos iš alkoholio valstybei sumažėjo keliom dešimtim procentų. Paradoksas - bet tie patys konservai jau anksčiau buvo padarę lygiai tą pačią klaidą. Taigi, panašu, kad netgi iš savų klaidų nepasimoko. Kartu neįvedami mokesčiai už perteklinį NT, nors būtent NT burbulas - sunkumų šaltinis Lietuvoje. Kaip sakant, patys paspartino ekonominės situacijos blogėjimą.

Dar apie mokesčius - GPM mokesčių pakeitimai bei su jais susiję dalykai dar kartą pagerino turtingųjų situaciją, labiausiai pablogindami vidutiniokų padėtį. Nors krizės metu progresinių mokesčių įvedimas itin pagerintų padėtį, jau vien dėl to, kad smarkiai padidintų lėšų perskirstymą ir apyvartumą.

Dar viena bėda - bandymai riboti prekybinius antkainius maisto produktams. Geri norai - paspausti monopolistus - eilinį kartą virs fantasmagorija, nes didieji prekybiniai tinklai turi žymiai didesnius rezervus - masto ekonomijos dėka. Smulkesnėms parduotuvėms padėtis blogėja kardinaliai labiau.

Tolesnis smulkaus verslo žlugdymas (net ne ignoravimas) - tai išvis vambzdiec. Kalbos apie biurokratinių barjerų mažinimus taip ir lieka kalbomis, tuo tarpu mokestiniai barjerai - gerokai padidinti. Nors būtent smulkus verslas yra ta sritis, kuri gali greitai stabilizuoti ekonominę situaciją.

Flylal bankrotas - atskira kalba. Pagailėjusi kokių 10-15 milijonų pilnai nacionalizacijai, Vyriausybė uždarė turizmo rinką, taip atimdama iš Lietuvos šimtamilijonines turizmo pajamas. Bene debiliškiausias pavienis sprendimas, kokį galima sugalvoti.

Manau, kad kiti ir daugiau pridėtų nesąmonių prie to, ką aš pavardinau.

Nepamirskime, kad alkoholio akcizai yra diktuojami ES, taip kad cia nera daug vietos manevruoti. Alkoholis, cigaretes, kazino, pigus nekokybiski maisto produktai, danu smirdancios kiaulides, genetiskai modifikuoti Monsanto grudai – ar is to norime kelti Lietuvos uki? toks ispudis, kad pas mus plaukia visas ‘Vakaru meshlas’ (aisku, jis pelna duoda….kol kas…tik kai ko kito saskaita) ..

Del pacios flylal tai cia galima dar pasigincyti, valstybe lieka durniaus vietoje jeigu isperka nuostolinga bendrove. Viskas priklauso nuo skolos dydzio ir einamu nuostoliu, pradiniu 10 milijonu neuztektu, reiktu pertvarka daryti bendroves, toliau ja ‘sherti’... Is kitos puses Vilniaus aerouostas vienok turetu imtis iniciatyvos ir teigti nuolaidas principiniam vezejui, kaip tai daroma kitur, kuris plestu pati uosta. Su tuo tai sutinku, kad mazai nuveikta.

Del smulkaus verslo sutinku, nera skatinamas. Bet toks ispudis, kad jie turi didziule skyle biudzete, kuria reikia _greitai_ sulopyti. Greitai, nes laiko verslui gaivinti (6 men, metai, dveji) jau NERA. Kitaip tariant visos daug kam nemalonios prognozes pildosi, bedarbyste pagal Eurostat jau virsijo 13%. Ir kontekstas, pagal kuri vertinami valdzios ir ju ekonominiu patareju veiksmai, irgi labai greitai kinta.

Friedrichas Hayekas 1974 metais gavo Nobelio premiją už tai, kad įrodė, jog krizės dinamika aiškintina visai priešingai: krizė prasideda tariamojo pakilimo metu, jos giliausiais taškas – tariamasis klestėjimas, mums įprastas nusileidimas yra lipimas iš krizės, o sinusoidės apatinis taškas – rinkos pusiausvyros atstatymas.
Ne šokiruoti norėdamas, ir ne nustebinti. Tiesiog išsamiai paaiškindamas, kodėl verslo ciklas vyksta, kodėl staiga visiems vienu metu ima „nesisekti“, kai dar vakar, rodės - amžinai klestėjo, atsakydamas į tuos klausimus, kurių nepavykdavo įveikti kitokių verslo ciklų teorijų kūrėjams. Pasidomėkime krizės ištakomis, kad galėtume įžvelgti jos pabaigą.

Toliau, indeliai yra investicijos. Nebent jus tikite - "pinigai susikuria is oro". Investiciju valdymas - kiekvieno investuotojo reikalas. Galima investuoti paciam, galima patiket banko specialistam. Banko specialistai noredami sustiprinti nora investuoti butent per juos kuria mita - "indeliai skirti pinigu saugojimui". Taigi klausimas ar valstybes problema saugoti banku indelius? Vadovaujantis tokia logika galima saugoti ir investicinius fondus. Taciau realybeje kartais verta nurasyt dali investiciju kaip beviltisku istraukiant strategiskai svarbias.