Sita valdzia yra labai gera bankams
Prie devolvacijos jau senai einama tendencingai ir apgalvotai.

prasidejo prekybinis karas tarp JAV ir Meksikos
abi salys yra Pasaulio Prekybos Organizacijos nares
jus manote, tai nera rimta?

O Sarkozy su savo automobiliu gamintoju protegavimu (ir gamyklos iskelimu is Cekijos) bando suskaldyti ES

Gruodi, teiginys, esą krizė dėl perprodukcijos ir užkemšamų realizacijos rinkų - iš Markso teorijų. Tiesą sakant, pirmoji superkrizė (katra, bent iki šiol, buvo išties vienintelė superkrizė - dabartinės krizės superkriziškumas dar pilnai nepasireiškė) - Didžioji Depresija - kilo išties dėl totalinės perprodukcijos ir užkimštų realizacijos rinkų, kai labai spartaus augimo metu gamintojai dempingavo kainas ir dėl to dar labiau augo, kol galų gale viskas nusirito į bedugnę. Tiesiog tam tikru momentu paaiškėjo, kad augti jau nebėra į kur, o būsimi pelnai, kurių tikėtasi dėl augančių gamybos mąstų ir krentančių savikainų, paaiškėjo besą nepasiekiamais. O jau paskui viską užvertė akcijų griūtys biržose bei neapgalvoti JAV centrinio banko veiksmai, ribojant pinigų išleidimą. Vat ir užsivožė tada viskas ištisam dešimtmečiui.

Dabartinė gi krizė yra kiek kitokia - ji kilo dėl "investicinių" bankų, katrie sugalvojo naują biznį - dalinti paskolas, padengtas paskolomis. Tai, aišku, irgi galima vadinti perprodukcija, bet tai jau ne prekių, o pinigų perprodukcija. Giliau žvelgiant, tai visiškai priešingas prekių perprodukcijai reiškinys, nes didėja ne turto vertė, o išpučiamas burbulas iš turtą atspindinčio ekvivalento - pinigų. Mechanizmas savo esme buvo labai paprastas: bankas duoda kam nors paskolą, atitinkamai gauna palūkanas su pelnu. Bet visą šią paskolos sutartį galima parduoti kokiam nors kitam bankui ir gauti pinigų daugiau, nei buvo išduota paskolos. Atitinkamai galima išduoti daugiau paskolų. Ir dar daugiau jų įkeisti. Kaip sakant, pinigų gamyba tiesiog iš oro.

Vat ir gaunasi: tam tikru momentu paaiškėjo, jog bankai išpūtė superburbulą, kuris, savo ruožtu, išpūtė dar kelis burbulus - NT burbulą, atlyginimų burbulą ir pan.. Ir visi tie burbulai ėmė bliūkšti.

Atskirai dėl Žalvio teorijų - jis įdomiai kalba, bet kiek pastebėjau, jis daro vieną kardinalią klaidą savo samprotavimuose - tapatina pinigus su turtu. Pinigai nėra turtas. Bent jau makroekonomikoje jie yra ne turtas, o turto priešingybė - įsiskolinimas. Tad galim ir taip žvelgti į šitą situaciją: įsiskolinimų burbulas išaugo tiek, kad pabandžius kažkam tą įsiskolinimą pedengti, visa įsiskolinimų grandinė griuvo.

----------------------------

Įsivaizduoti tai galim buitiškai: Petras skolingas Jonui 10000 litų. Jonas skolingas Antanui 5000 litų. Antanas skolingas Jurgiui 15000 litų. Jurgis skolingas Stasiui 20000 litų. Galų gale, pats Stasys skolingas Petrui 15000 litų.

Buitinė logika sako paprastai: prireikus grąžinti skolas, visa grandinė turėtų išsispręsti - visi padengia savo skolas ir gaunasi taip, kad pas Petrą lieka 5000, Jonas turi 5000, Antanas turi -10000, Jurgis turi -5000, Stasys turi 5000. Ty, realiai bankrotas ištikti turėtų tik du labiausiai įsiskolinusius visos grandinės narius - tuos, kurie skolinosi daugiau, nei patys yra paskolinę.

Bet praktikoje, kadangi tie du nariai negali grąžinti daugiau, nei turi (o turi jie visi po didelį minusą), tai gražina jie abu po 0, o pas visus kitus lieka skolos. Bankrutuoja visi, nes paaiškėja, kad bendras grandinės skolų balansas yra neigiamas.

Vat tą ir turime dabartinėje ekonomikoje: bankas A skolino bankui B, bankas B - bankui C, bankas C - bankui D ir t.t.. O kai paaiškėjo, kad kažkuris bankas pridalino paskolų, kurių negali atgauti, visi jie lieka bankrote. Pats griūties mechanizmas įsijungia tiesiog tuo momentu, kai kažkas iš skolų grandinėje esančių narių paprašo grąžinti paskolintus pinigus.

----------------------

Lietuvoje galėtume pasidžiaugti tuo, kad tokių ilgų ir tragiškų grandinių lyg ir nėra susidariusių. O bet tačiau - visi bankai priskolinę pinigų NT burbulo suviliotiems pirkėjams, kurie masiškai tampa nemokiais. Ir veik visi bankai priklauso užsienio bankams, katrie gan giliai įklimpę į panašias skolų grandines. Rezultatas paprastas - mūsų bankai lieka be pinigų, jų skolininkai spaudžiami, o ekonomiką ištinka momentali krizė dėl spartaus burbulų bliūškimo.

Ir pabaigai - nepatikrintas gandas: vyriausybės garantijos paskoloms smulkiam verslui, kurios turėtų būti dalinamos per bankus, jau naudojamos tolesniam būsto paskolų dalinimui. T.y., kai kurie bankai jau vėl siūlo paskolas pirkti butams. Lochatronas tęsiasi.

- kažkokia totali nesamonė pagal reakcija, pinigų per daug, bet visur jų trūksta!
Taip gavosi grynai dėl psichologinio barjero, bankininkai išsigando, išsigando ilgalaikių neigiamų sąskaitų!
Bankininkus siųskim mokytis algebros, neigiami skaičiai yra paklūsnūs tiems patiems dėsniams!

Herkau Mantai, pinigų ėmė trūkti po to, kai paaiškėjo, kad jų prigaminta daugiau, nei kapitalo. O kaip žinia, pinigai tiesiog veikia, kaip kapitalo atspindys

Nesąmonė būtent ir sprendžiasi - burbulai dingsta ir pasaulis grįžta vieton. Bet tai juk skausminga, tiesa?

O algebra čia niekuo dėta - tai tik balansų skaičiavimas.

kazhkur machiau ar internete ar kur kad atsiranda tokiu firmu konsultanchiu kurios sugaudo buten tuos galus neatsiskaitymu tarp firmu tiekeju ir visokiu panashiu veikeju. tiesog firma ishsiaishkina kuri imone kiek kam skolinga ir pasiulo tiesiog permesti skolas kitam ... nu zhodzhiu padaro taip kad petras jonas ir stayss lieka pa nuliam o tie kurie daugiausiai skolinosi bankrotas...

Vikingai, matai, toks variantas kaip ir būtų logiškas, bet esmė yra tame, kad ji nenaudinga tol, kol yra bent minimali viltis bent kažkiek atgauti.

Esmė ta, kad beviltiškas skolininkas negali sumokėti nieko niekam ir todėl jį dusinti - nėra prasmės. Tuo tarpu gi tas, kas nebeviltiškas ir lyg ir turėtų išeiti į pliusą, turi pinigų tam, kad padengtų skolas. Todėl naudingiau dusinti tuos, kas nekalti, bet gali sumokėti

labai taikliai parašėte (pastebėjote) bankininkų mąstymo antivalstybingumą,
dėl ko tiesiog būtina nacionalizuoti bankus kol "neuždusino" visų pasiturinčių nekaltųjų...