Vikingas - tu siektiek supainiojei. Mokslo padarymas brangiu (mokamu) dar toli grazu iki kokybinio lygmens pokyciu. Reikia susirupint pirmiausia kokybe ir kaip priekaba priimt auksta kaina. Is ko ta kaina bus finansuojama (is paskolu, biudzeto, busimo atlygio ar dar ko nors) cia jau politinis sprendimas, mano akimis sveikiausia butu "is busimo atlygio" + beprocentiniu paskolu (max procentai=infliacija). Busima atlygi taip pat reiktu aiskiai apibrezt - atidirbti x metu LR nekonkretizuojant/isvengiant apribojimo vietoveje bei veiklos srityje. Tai kas egzistuoja dabar - kazkokia palaida bala.

na gal ash netaip ishsireishkiau bet butent kokybes ir norisi o kaip paseka kokybes eina didele kaina kas labai gerai nes atbaido visokius tinginius ir nasharnikus... esi zhioplas ar debilas ner ten ko eit ir bandyt....

Ziopliui galima parodyt, debila galima ismokyt. Svarbu poreikis butu. Kiekviename zmoguje galima aptikti tinginio ir nasarniko bruozu. Beda yra nore buti teiseju - sitas geras, o sitas saip sau remiantis praeities (pasenusiais) duomenimis. Istorija turi ir teigiamu, ir neigiamu savybiu.

P.s. Zmones gimsta genijais(kudikiai), po to nudebileja/nudebilinami taisykliu ir tik i pacia senatve atsipeikeja (suvaikeja).

Pamirsote Vikinge/Balvone, kad ne vakuume gyvename. Uzdarytumet universitetus Lietuvoje – dauguma lektu i uzsieni uz tokia pacia kaina (ar mazesne) mokytis (tai ir dabar masiskai vyksta). Todel turejimas brangiu universitetu Lietuvoje vargiai ar ka nors pakeistu. Juolab, kad uzsienyje besimokydamas gali siek tiek pinigu ten prisidurti studento metais (jeigu turi antra puse – is vis neturetu sudaryti finansiniu problemu), o Lietuvoje atlyginimai patys zinote, kokie. Plius perspektyvos darbu irgi daugumoje tik uzsienyje (baigus uzsienyje yra nebloga perspektyva ten ir ‘atpirkti’ kastus, Lietuvoje si perspektyva menkesne)

Manau gera pradzia butu visu pirma pradeti spresti rektoriu/profesuros/destytoju klausima: sudaryti salygas jiems gauti nebloga atlygi su salyga, kad konkurencija ju vietoms butu visiskai atvira, o ne taip uzspausta ir nepatrauklu, kaip dabar.

PS bet_kas – teisinga pastaba del to zmoniu vertinimo. Manau, vienas gero vadovo bruozu yra gebejimas, kaip ir pvz krepsinio trenerio, panaudoti turimos komandos visas teigiamas savybes, nes kiekvienas ju turi.

1. Mokslas durniaus (net turtingo) nepataiso, o dar netgi pagadina.
2. Mokslas pragyvenimo kokybės negarantuoja (gero atlygio ar rezultatu), o tik sudaro tam prielaidas (galimybes).
3. Viskas sukuriama tik darbu (fiziniu, protiniu), o mokslas tėra įrankis tame darbe (ne vienintelis).

p.s.
todėl kainų kėlimas nieko neduos,
todėl mokyklų uždarymas/atidarymas nieko neduos - reikia žmonių tarpusavio pagarbos ir sutarimo.

Ir vistik aukštojo mokslo kokybei gresia pavojus, įvedus studento krepšelį. Aukštosios mokyklos vengs netekti studentų krepšelių ir nenorės išbraukti nepažangiai studijuojančiųjų iš studentų sąrašų. Ne konkurencijoje lieka labai gerai besimokę moksleiviai-studentai ,patekę į nemokamas studijas o katrie mokėsi nekaip vidurinėse , konkuruos. Kaip ir tai, kad atsiras konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, manau, prisiminkim į bendro lavinimo mokyklas įvestus mokinio krepšelius .
Ir dar vienas dalykas- ar įmanoma įdarbinti Lietuvoje visus aukštąjį baigusius studentus? juk jie, kad ir gerai baigę, turi važiuot darbo ieškot užsieniuose, kad ir ne pagal išsilavinimą, dirbti nekvalifikuotą darbą. Išvada kokia? Ne visos specialybės , kurias baigia studentai, yra paklausios pas mus, o netolimoj ateity finansuojamos krepšeliais , paskolomis, nutekės į užsienius išsilavinusio žmogaus pavidale arba niekur.

1. Geras mokymasis mokykloje - visai negarantuoja gero mokymosi universitete.
2. Jaunimo lavinimas (išmokslinimas) yra visų piliečių (o ne vien tėvų) pareiga, todėl už mokslą turėtų mokėti SODRA.

dar manychiau reiktu idiegti ish naujo mokyklose proforientavima aishku ne toki kaip sovietmechiu bet kazhka panashaus ...