flyLAL bankrotas

Finansiniais sunkumais besiskundžiančios nacionalinės oro bendrovės vadovybė, direktoriaus Vytauto Kaikario asmenyje, nedviprasmiškai ir aiškiai kalba apie įmonės bankrotą. Jau šiuo metu skaičiuojama per 11 tūkstančių keleivių, įsigijusių skrydžio bilietus, tačiau beveik prarandančių viltį bent susigrąžinti pinigus. Tarptautinis Vilniaus oro uostas ramina, kad "flyLAL" nišą užimti pasiruošę kitos kompanijos, tačiau "airBaltic" jau pareiškė, kad jiems skrydžiai iš Vilniaus - per brangūs, o žinių apie neregėtą entuziazmą perimti "flyLAL" klientus, kol kas, nepateikė nei viena skrydžių bendrovė.

Privatizavusi "Lietuvos avalinijas" lietuviško kapitalo įmonė "Fima" ilgainiui restruktūrizavo bendrovę, atskirdama pelningas ir nuostolingas veiklas, jas paverčiant "nepriklausomomis" įmonėmis. Teigta, kad "flyLAL" neturi jokio ilgalaikio turto, todėl finansinės atsakomybės išsireikalauiti, greičiausiai, nepavyks. Galimu tyčiniu "flyLAL" bankrotu susirūpinimą reiškia politikai ir ragina specialiasias tarnybas atlikti išsamų tyrimą.

Tarptautinis vilniaus oro uostas (TVOU) teigia, kad "flyLAL" nesumokėjo visų oro uosto mokesčių, kurie yra didžiausi Rytų Europoje ("airBaltic" argumentas - kaip tik!) Šiaip pateikiami skaičiai, kad įvairūs bendrovės įsiskolinimai viršyja 90 mln. lt, o kažkokio turto "flyLAL" teturi už 50 mln. Iš tiesų neaišku, koks tas turtas, bet spėjama, kad visi vertingesni pastatai, infrastruktūros objektai ar kokie lėktuvai priklauso kitoms "flyLAL" įmonėms, kurios, "flyLAL" bankroto atveju, jokios atsakomybės neturi...

Naujausiomis ziniomis AirBalic nebeskraidina zmoniu is Vilniaus I Londona, vietoje to siulo charterini reisa per Ryga (du lektuvai). Visa si istorija man yra daugmaz aiski: is vienos puses privatizuota nuostolius nesiusi bendrove isskaidyta ir pelningos sritys pasiliktos sau, o kas nepelninga (keleiviu vezimas) – metama mokesciu moketojams ant sprando (ispirkite ir neskites nuostoli). Siandieniname kontekste kiekviena vyriausybe pasaulyje dirba nusotolingai (kaip labdaros fondas – gal tik isskyrus kelias arabu salis), taciau tai nereiskia, kad vyriausybe turi prisiimti nuostoli sau ant peciu, verslautojai lobti to saskaita. Tai sakyciau, buvo gudrus flyLAL savininku zingsnis – toks pasiulymas parsiduoti uz lita.

Žingsnis buvo natūralus. Ir ką galim pastebėti - mokesčių mokėtojams dabar tas bankrotas kainuos keleriopai daugiau, nei būtų kainavęs vyriausybinis gelbėjimo planas su kelių milijonų skolų padengimu. Aš jau nekalbu, kad dabar ir prezidentas bei vyriausybė neturi aptarnaujančios kompanijos. Suveikė Kubiliaus baimė - "o ką pasakys politiniai oponentai apie kompanijų rėmimą?".

Bankrutuojančią „flyLAL-Lithuanian Airlines“ užgriuvo ne tik tūkstančių bilietus įsigijusių, bet neišskridusių keleivių pretenzijos. Oro bendrovės laukia ir teismas su nėščiomis stiuardesėmis.
„flyLAL“ rudenį nusprendė dėl nėštumo į kitą darbą perkeltoms orlaivių palydovėms nebemokėti vidutinio atlyginimo.
Anksčiau nėščios moterys tokių akibrokštų Lietuvoje nebuvo patyrusios.
Šios bendrovės orlaivių palydovės reikalauja sumokėti iki tol neišmokėtą atlyginimo vidurkį ir priteisti po 10 tūkstančių litų moralinei žalai atlyginti.
Jeigu „flyLAL“ būtų paskelbtas bankrotas, stiuardesių byla iš Vilniaus apylinkės 3-iojo teismo būtų atiduota nagrinėti administraciniam teismui.
Sustabdžiusios veiklą bendrovės savininkų veiksmus taip pat tiria lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.

Prieštaraučiau, remdamasis "liberalo", susisiekimo ministro E. Masiulio pozicija, kad valdžia neturi remti privačios bendrovės (viena rečiausių liberalizmo apraiškų nūdienos Lietuvoje!)

Dargi pikti liežiuviai mala, "flyLAL" bankrotą siedami su versliniko Žiemelio machinacijomis (čia rimtai skamba ketinimai "išsiaiškinti visas bakroto aplinkybes ir pirežastis")

Na, ką - jau matome ano Masiulio šedevralinį "taupymą": Vilnius tapo sunkiausiai pasiekiama Europos sostine. Dargi ne šiaip sunkiausiai, o veik išvis nepasiekiama. Turizmui atstovaujantys asmenys jau pranašauja, kad Vilniaus aerouostas vietoj planuoto keleriopo augimo patirs kolapsą, o patsai planas dėl Vilniaus paskelbimo Europos kultūros sostine JAU patyrė visišką fiasko: turistai į čia atskristi negali net ir labai norėdami.

Kai kurie iš ekspertų teškia apie tai dar tiesiau: Lietuva "sutaupytų" 90 milijonų dėka dėl sutrikusio keleivių (turistų, verslininkų bei į namus grįžtančių emigrantų) srauto keleriopai didesnę sumą praras jau per patį pirmą FlyLAL neveikimo mėnesį. Tai jau ne akmuo - tai ištisas riedulys į naujosios konservatorių vyriausybės daržą.

Tarp kitko, tiems, kas galvoja, kad kažkas suskaidė bendroves, vieną padarė nepelninga ir galai į vandenį - finansinis auditas tokius dalykus labai gražiai parodo ir tai gali tapti puikiu pagrindu sodinimui į kalėjimą. Manau, visgi problemos kažkur kitur. Labiausiai tikėtina - kreiva marketinginė FlyLAL politika (ko vertas jau tas ružavas logo), bei mažu monopolistu besijaučiąs Vilniaus aerouostas.