Didžiuojuosi Lietuvos piliečiais, kurie Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Klaipėdoje vykusiuose mitinguose atstovavo Tautą ir taikiu būdu gynė jos garbę. Tikiuosi, kad šis liaudies protestas bus pavyzdys (išskyrus riaušes) ir įkvėps taikiai kovai plačiąsias mases. Buvau su protestuotojais Kaune ir mačiau, kad žmonės atėjo todėl, kad REIKIA. Žmonės paprasčiausiai jau nemato kitos išeities. Pagarba - drąsiausiems liaudies atstovams. Galima tik pasidžiaugti, kad yra mūsų šalyje žmonių, kurie mąsto ir nelaukia, kada juos suries į ožio ragą. Paskiras paprastas žmogus neturi didelių turtų, valdžios, nevaldo valstybės institucijų galios, neturi įtakos, todėl yra silpnas. Tačiau didelis kiekis žmonių ir jų VIENYBĖ, visai kas kita. Tai – galinga jėga, kurią galima nugalėti tik suardžius paprastų žmonių vienybę. Šaunu, kad piliečiai supranta, kad Lietuvos valstybė turi keisti vykdomos politikos kursą. Dabartinis politinis elitas yra visiškai neperspektyvus, todėl svarbus yra nevyriausybinių organizacijų vaidmuo. Profesinės sąjungos ir kitos nevyriausybinės organizacijos turi būti veiklesnės ir nebūti politinių partijų įtakoje. Privalo atstovauti savo narių interesus ir nebūti partinių interesų palaikytojais. Partijos nėra tos įstaigos, kurios atstovauja ir atspindi visus įvairių interesų grupių interesus. Nenoriu pasakyti, kad partijos visiškai nereikalingos, bet jei Vyriausybė laikosi demokratijos principų ir netrukdo reikštis žmonių saviveiklai, tai ne tik partijos, bet ir kitos visuomenę sudarančios grupės ir organizacijos turi daryti pastebimą įtaką valstybės ir savivaldybių politikai. Taigi, žmonės ir patys turi būti aktyvūs savo šalies piliečiai. Daugiau pasitikėjimo ir drąsos! Kiek sugadino nuotaiką riaušės prie Seimo. Riaušininkų puolimo bangą policijos pareigūnai sulaikė ir apgynė Seimą nuo įsikarčiavusios mitinguotojų dalies. Atsakomybę už šias riaušes turėtų prisiimti valdžia. Nederamai pasielgė A.Zuokas ir kiti politikai, kurie vietoje to, kad būtų ieškoję ir radę tinkamų būdų nuraminti audringą minią, išėjo vaidinti geručius ir taip dar labiau supykdė minią. Šios riaušės turi būti pamoka ir atverti akis politikams, kurie iki šiol įsivaizdavo, kad tauta juos palaiko arba yra abejinga. Situacija yra tokia, kad net taikiausias mitingas dėl smulkmenos gali virsti riaušėmis. Todėl politikams reikia būti nepaprastai atsargiems. Nepaisant to, kad neseniai vyko rinkimai, tačiau valdžia neturi legitimumo. Partijų vadovybės yra visiškai susikompromitavusios, todėl valdžia negali reikiamai atsinaujinti. Norint išvengti revoliucijos, reikia partijų atsinaujinimo. Turi partijose atsirasti partinės opozicijos, kurios galėtų perimti partijų vairą iš partinės oligarchijos. Jei progresyvioji ir drąsioji partiečių dalis nesugebės to padaryti, reikės kurti Lietuvos gelbėjimo komitetą, kurį sudarys visuomenės atstovai. Deja, jau tokios mintys vis dažiau aplanko... nes nesimato šviesos tunelio gale. Po įvykusių riaušių puiki dialogo tarp visuomenės ir valdžios pradžia būtų – Seimo nariams ir ministrams patiems iš savo kišenės atlyginti riaušių nuostolius. Taip jie pademonstruotų savo atsakomybę ir supratimą už padarytas klaidas ir suteiktų šiokio tokio pasitikėjimo nuoširdaus dialogo intencijai.
www,to
|