Bėda tokia, kad Lietuva vis dar nėra "valstybė", o tik EU pakrasčių kaimelis,
kuris susimeta pinigėlius į krūvą ir po to pasidalina (kaimo komuna). Kartais jų pritrūksta..

p.s.
valstybė galėtų būti (gal ir skurdi, bet valstybė), jei būtų pramonė, žemės ūkis ir savarankiško (be importo) išgyvenimo galimybė..
kadangi to nėra (runkeliai (valstiečiai) išmesti, bomžai (proletariatas) išmirė) tai likę negali ką nors reguliuoti,
reguliuoti ir nėra ką, (litas=euras) vienintelė galimybė kažkaip bendrauti su likusiais EU kaimais...

Lygiai taip pat manau - turetu kisti. Bet... Lietuvos ekonomika yra elementariai per maza atlaikyt spekuliacines atakas, todel tai kas tinka drambliui skruzdele gali ir uzmusti. Bastosi po pasauli tokie kaip Sorosas, kurie smagiai nuskausmino Didziaja Britanija, nesekmingai bande Estija, Rusija ( del ko jus manot rusai ismete Soroso Atviros visuomenes fondus, o ir siaip nemegsta?). Arba - viskam savas laikas.



Visiskai teisingai, plesrunai pripjauna silpnus, senus, sergancius. Klausimas kas bus jei mes plesrunu pajegas padvigubinsim? Taip, ligotu nebeliks akimirksniu. Taciau is paskos ir +/-sveiki tarp dantu trasket prades. Tai jau socialine itampa.



Oksfordas oksfordu, o galvot reik savo galva. Jei bega uzsienio valiuta - vadinas svetimi popieriai bega. Ten ka oksforde aiskina is kitos operos istorija, dar nuo tu laiku kai pilnas padengimas realiu turtu buvo ir elementariai aukso rezervai tirpdavo. Gi dabar tirpsta virtualus rezervai (pazadai). Virtualioj realybej ir siaip nelabai sveika gyvent, taigi nieko tragiska. Algu mazinimas dirbtinomis priemonemis (devalvacija) taip pat ne panaceja kaip kai kurie apologetai teigia. Na taip, is pirmo zvilgsnio gerai, atpigs darbo jega, laikinai padides konkurencingumas. Taciau spaudimas atlikt butinas reformas keliancias produktyvuma taip pat sumazes. Reikia svert.

Bet_kas, apskritai, idejau tuos du pasisakymus siekdamas parodyti, kokioje terpeje yra valdzia dabartine.

Ka gi turim? Vieni nutyli informacija, kiti isiubuoja (padeda augti) panika.
Su tuo nesutinku. Is tiesu, egzistuoja du skirtingi priejimo budai (Kirkilas tylejo, konservatoriai kele klausimus ir kalbejo), taciau ne pastarieji ispute burbula. Burbulai pas mus puciami per ponus V ziniasklaida. O zmones juk turi teise zinoti ir planuoti. Manau, kad zmoniu lukesciai yra antraeilis dalykas, pirmaeilis dalykas yra grandinine bankrotu grandine (kai viena imone nesusmoka kitai imonei, arba valstybe neatsiskaito uz valstybini uzsakyma). Kitaip tariant panika balanso knygoje neatsispindi (ji gali daugiau nulemti kitu metu balansa, bet menkiau itakoti siu).

Kodel manau "zingsniai nevyke"? Itampos (krizes) metu judinti kainas (mokescius) labai pavojingas zingsnis, jis tik stiprina itampa. Maza pajudino, po trumpo laiko dar karta judina (padarem klaidu = neapskaiciavom/nusiskaiciavom) => pokyciai daromi visiskai be matavimu, anu pokyciu rezultatu ner (vel veluoja statistika), jau nauji daromi, kaip paskui interpretuot duomenis kai viskas susivelia? Tie, kurie reagavo greit (isidiege pakeitimus => sieke turet pirmaujancio bonusa) atliko pakeitimus kuriu nereikejo daryt - liko kvailiu vietoje. Kaip tokioje aplinkoje ka nors planuot/daryt?
Grubiai vaizdas liudnas... toks itarimas valdzia ekonomikos vadoveliu neskaite, o jei skaite, tai nesuprate, kad fraze "Krizė – ne pats palankiausias laikas mokesčių didinimui" turėjo skambėti taip: "Krizė - pats
nepalankiausias laikas mokesčių didinimui". Nepalankus laikas - nepalankus ir rezultatai arba... riauses.

Klaidu nedaro tie, kurie maziau stengiasi (Kirkilas). As uz aktyvuma (pamatuota). Ukio ministras ivardijo skaiciu – 9 milijardu litu skyle… nemaza skyle, sakyciau. Tai ne 2 ir net ne 4 milijardai, kaip is pradziu mineta buvo. Kaip manai, ar Kirkilas butu sugebejes atsiskaityti uz valstybinius uzsakymus apskritai? Naturalu, kad reikejo vykdyti pakeitimus. Is klaidu pasimokys, o del kvailiu liekanciais (kurie pirmi norejo prisitaikyti) tai ka as galiu pasakyti – gyvenimas yra loterija. Tie, kas gyveno pasaulinio karu metais blogiau jautesi. Del mokesciu krizes metais – Jungtine Karalyste sumazino vartotojams PVM – blogai padare, gavo velniu nuo Sarkozy (‘tie, kas mazina mokescius tik tam, kad palaikytu sistema apyvartinemis lesomis, smukdo ekonomika. Mes investavome i infrasktrutura, kuri neistirpsta ir pasilieka’). Ir is kur dabar zinoti, kuris teisesnis?


Del MN – ta imone veike tiek sekmingai, kiek rusai savo zaliavomis leido jei veikti sekmingai. Dar noriu priminti, kad isparceliavimas, kaip tamsta vadinate = modernizavimas uz savas lesas, islaikymas darbo vietu (esant sudetingai situacijai su zaliavomis), siekimas, kad imone neatitektu zaliavos tiekejams.. Jokiu ekspansiniu planu ar ambiciju si imone niekada neturejo, todel ar nafta pirksime is jos, ar estu – geriau tegul parodo rinka…

Griztu prie bet_kas klausimo – kas geriau, vien nacionaliniu imoniu skatinimas, ar konkurencinga bendra aplinka. Arba, kitaip tariant – kiek pirkimas ‘prekes lietuviskos’ (pvz belgiskas sokoladas, ipakuotas I ‘Karuna’ pakuote) padeda mums issaugoti darbo vietas. Sunku pasakyti, kokiu darbo vietu daugiau.

Lygiai taip pat manau - turetu kisti. Bet... Lietuvos ekonomika yra elementariai per maza atlaikyt spekuliacines atakas, todel tai kas tinka drambliui skruzdele gali ir uzmusti. Bastosi po pasauli tokie kaip Sorosas, kurie smagiai nuskausmino Didziaja Britanija, nesekmingai bande Estija, Rusija ( del ko jus manot rusai ismete Soroso Atviros visuomenes fondus, o ir siaip nemegsta?). Arba - viskam savas laikas.

Sutinku, bet sveicaru frankas kazkaip laikosi unikaliai? Paradoksalu, bet Lietuvoje Soroso fondas nemazai geru darbu nuveike (suteike paramos, taip pat prisidejo itvirtinant Vakaru sukurta demokratija). Del tu valiutu skausminimo – kodel jis antra karta Britu nenuskausmino? Jeigu CB vadovas sako, kad sulyginimas svaro su euru atnes naudos ekonomikai, tai kiek ta kurso kritima itakoja spekuliacijos (isivaizduojamos?), o kiek vidiniai banko veiksmai (per palukanu numetima)..

Visiskai teisingai, plesrunai pripjauna silpnus, senus, sergancius. Klausimas kas bus jei mes plesrunu pajegas padvigubinsim? Taip, ligotu nebeliks akimirksniu. Taciau is paskos ir +/-sveiki tarp dantu trasket prades. Tai jau socialine itampa.

Itampa visais laikais buvo, nemanau, kad sie laikai isimtis.

Oksfordas oksfordu, o galvot reik savo galva. Jei bega uzsienio valiuta - vadinas svetimi popieriai bega. Ten ka oksforde aiskina is kitos operos istorija, dar nuo tu laiku kai pilnas padengimas realiu turtu buvo ir elementariai aukso rezervai tirpdavo. Gi dabar tirpsta virtualus rezervai (pazadai). Virtualioj realybej ir siaip nelabai sveika gyvent, taigi nieko tragiska. Algu mazinimas dirbtinomis priemonemis (devalvacija) taip pat ne panaceja kaip kai kurie apologetai teigia. Na taip, is pirmo zvilgsnio gerai, atpigs darbo jega, laikinai padides konkurencingumas. Taciau spaudimas atlikt butinas reformas keliancias produktyvuma taip pat sumazes. Reikia svert.

Nesidomejau tiksliai ekonomika, bet jeigu Oksfordas toks pat stiprus, kaip chemijos srityje, tuomet visiems Lietuvos ekonomikos fakultetams dar toli iki jo. Kitaip tariant – nemanau, kad ten destytu pasiremdami vien tik istorija.

Del devalvacijos – ne panaceja tai, bet gali buti neisvengiama (idomu, bet Latvija to isvenge, susitardama su TVF). Cia zaidzia trys zaideju komandos: biudzetas ir Centrinis bankas, darbdaviai ir darbuotojai/mokesciu moketojai. Biudzeto ribos yra skolinimosi dugne, CB – lito, kaip valiutos, saugomu uzsienio rezervu dydyje) – nezinau, ar jie dar pasiekti. Darbdaviu – vidiniu istekliu (algu mazinimas, siekiant isvengti masines bedarbystes). Trecioji puse ribu neturi (jiems devalvacija ypac nenaudinga). Devalvacija nesumazina isores skolu, skelia smugi perkamajai galiai. Maza to, jeigu musu Vyriausybe per 2-3 men pasiskolino 200 mln eurais, tai signalas, kad nesiruosia devalvuoti. Eksporto skatinimas? Tik uz Eurozonos ribu. Tai butu apie 50% viso eksporto (rusai ar taip, ar kitaip boikotuos uzsienio gamintojus nepriklausomai nuo devalvacijos, ta jau matome). Efektyviau eksporta skatinti mazinant mokescius tokio tipo imonems. Manau, kad VILIBOR aukstas daugiausia del tokiu kaip mes, kalbanciu apie devalvacija.

Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kreipėsi į parlamento kanclerį Gintautą Vilkelį, prašydamas įvertinti, ar būtų galima parduoti ESBO Parlamentinės Asamblėjos konferencijai skirtus naujus mersedesus, nepadarant žalos valstybės biudžetui. Tuo metu automobilių pardavėjai sako, jog atgauti prarastus pinigus šansų nėra. A.Valinsko idėja nesužavėjo ir jo pavaduotojos, „darbietės“ Virginijos Baltraitienės, kuri abejoja tokio sumanymo vertingumu - jos nuomone, grąžinti automobilius už kainą, už kurią jie buvo pirkti, nėra jokių galimybių, o parduoti aukcione – nuostolinga

Nori žvelgti naujomis akimis
Seimo kanceliarijai, pagal ankstesnės kadencijos Seimo vadovybės sprendimą, už maždaug 1,3 mln. Lt nupirkusiai 6 lengvuosius "Mercedes Benz" automobilius ir 4 mikroautobusus, gali tekti sukti galvą, kaip atsikratyti įgyto turto. Atkakliai prieš opozicijos (daugiausia „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos) kritiką laikęsis A. Valinskas, pirmadienį kreipėsi į kanclerį G. Vilkelį, prašydamas įvertinti, kaip ir už kiek būtų galima parduoti turimus automobilius. (c) delfi

Va Jums Mersedesu epilogas – pasirodo tai esas Kirkilo vadovybes palikimas, o sitiek alaso pakelta. Nepatinka man sio delfi straipsnio rasymo stilius – stengiamasi supriesinti visas partijas. Aisku, kad parduotu aukcione su nuolaida, bet tai nors atgautu puse sumoketos kainos (ar daugiau). Ir jeigu ju ne taip smarkiai reikia – bet koks pliusas I biudzeta yra teigiamas poslinkis.

tegu pasiaishkina uzh kokia kaina tuos mersedesus pirko gali paaishketi kad nuo oficialios kainos kuria gali sumoket paprastas mirtingasisi buvo sumoketua bent 20 proc daugiau otkatas .... taigi gali b ut kad tikrai neapsimokes parduoti ...

Vat su tais limuzinais tai ir gaunasi, kad žmonės labai linkę pasitikėti akivaizdžiu melu: mersai pirkti dar Kirkilui vadovaujant, visos sutartys, du avansiniai mokėjimai atlikti, o tik po rinkimų, pats Kirkilas aiškina pie jau naujos valdžios išlaidavimus! Tipo nusipirkau lizingu lcd teliką afigenną, sumokėjau beveik viską, o paskuj kaimynams skalambyju, kad žmona paskutines kelnes mauna, kad tik išsimokėtų paskutinę įmoką už savo įsigeistą daiktą!

Tai tada tikėkim viskuo, ką mums sako Kirkilas, nes jis - opozicijoj ir sako visą tiesą, o Kubilius - melagis

Verslo Klasė vasario numery turi labai gerą įžangą, kur redaktorius Aurelijus Katkevičius kalba apie maginį mastymą: žmonės sieja ne priežastis su pasekmėmis, o įvykius pagal jų laiką - jiems atrodo, kad jei du dalykai įvyko kartu, tai reiškia, kad jie susiję, o jei vienas įvykis seka kitą - tai tas kitas yra pirmojo priežastis.

Aurelijus Katkevičius iš tiesų garsus įžvalgomis! O mes čia ką - apie visuomenės procesus ir informavimą prakalbom?