O kaip reikia švęst šitą šventę ?

Prieš švenčiant reiktų susigalvot, kas ji tokia yra ir ką tau reiškia, o tada jau švęsti arba nešvęsti...

Kažkodėl į apklausą apie „tikrai“ švenčiamas šventes neįtraukiau Valentino dienos, Užgavėnių ir Helouvyno. Būtų buvę smalsu palyginti su oficialiomis šventėmis. Spėju, kad kai kurios jų jaunimo tarpe tikrai gautų daugiau taškų už valstybines šventes. Davatkiškesni Seimo nariai tikriausiai gautų šoką sužinoję, kad karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, vadinamoji Valstybės diena, švenčiama vos 2% Lietuvos piliečių šeimose. Tas pats iš su Kovo 11-ąja. Populiariausia iš valstybinių-istorinių švenčių, Vasario 16-toji, švenčiama 6% atsakiusiųjų į klausimą. Kodėl?

Todėl, kad nėra jokių tradicijų, jokių specialių pramogų, išskirtinio veiksmo miestuose ir miesteliuose. Atidžiau pažiūrėję į švenčiamų progų populiarumą pamatysime, kad jos išsidėsčiusios proporcingai „emocinei pridėtinei vertei“, simboliams ir tradicijoms. Čia Kalėdoms nėra lygių: ilgiausia naktis, Kūčių pasninkas ir vakarienė, 12 patiekalų, šiaudo traukimas, eglutė, šeimos ir giminės susirinkimas, naktinės mišios, dovanos - viskas sukuria išskirtinės dienos, tikros šventės pojūtį.

O kiek atributų turi vasario 16-oji? Nulį? Amerikiečiai per liepos 4-ąją bent jau fejerverkus didžiausius pasidaro. Norite, kad visi iki vieno šalies gyventojai taptų patriotais, trūks-plyš švenčiantys vasario 16-ąją? Padarykite didžiausią žiemos šventę Europoje! Sniego (kai jo yra) karnavalą, masinius šokius ant ledo, didžiausius fejerverkus, fakelais apšviestą senamiestį su karšto vyno, arbatos, karštų bandelių dalybomis ir milžinišku spektakliu-misterija Rotušės aikštėje, uždenkite visą Gedimino pilį gigantišku trispalviu audeklu (atleisk, Christo), padarykite nacionalinį šalies istorijos žinių patikrinimą (atleisk, diktante), kuriame už žinias būtų dalinami gražūs miniordinai su vyčiais, Gedimino stulpais ir puošniomis juostelėmis. Sugalvokime savo tradicijas - pavyzdžiui, 16 gerų darbų per dieną, net pačių smulkiausių, vasario 16-tąją. Jų sąrašus galima skelbti viešai. Galima daryti tokių darbų idėjų konkursą, kur Prezidentas atrinktų ir oficialiai palaimintų pačius „tautiškiausius“ darbus, apdovanodamas idėjų autorius ir dar ir pats juos atlikdamas (lydimas TV kamerų). Va čia tai būtų šventė!

Visa tai paistalai, bet jei kam nors iš tikrųjų rūpėtų, tai padaryti būtų galima. Nesunkiai. Kai Ežiukas taps Vilniaus meru, dalį idėjų reikės prakišti.

Na, bet laikas pradėti naują apklausą. Ji šiek tiek susijusi ir dar paskatinta Karolio Balčiūno įrašo. Ir prisiminimų paskatinta: kai kadaise lankiausi Suomijoje, išėjo kalba apie nacionalinio pasididžiavimo dalykus. Sakiau, „jūs tai tikriausiai labiausiai didžiuojatės Raikonenu, ar ne?“. „Ne“, išgirdau atsakymą, „labiausiai mes didžiuojamės Nokia“.

Mat kaip! O aš „Maxima“ visiškai nesididžiuoju, veikiau jau atvirkščiai. Belieka didžiuotis vietiniais raikonenais - krepšininkais ir V. Alekna. Tai ir klausimas toks: ar manote, kad Lietuva gali ateityje tapti technologijų valstybe? Nebūtinai tokia, kaip JAV, Japonija ar Pietų Korėja. Tokia, kaip Suomija (Nokia), Estija (Skype), Olandija (Philips)? Lauksiu jūsų atsakymų.