Čia sakinys iš to straipsnio. Visiškas absurdas. Naujas namas dar nėra stabilus, jis nusėda, juda sienos, pamatai, t.t. Tik po kokių 2-3 metų jis pradeda stiprėti. Savo pilno stabilumo namas pasiekia po kokių 10 metų. Kuo senesnis namas tuo jis stipresnis, tvirtesnis, stabilesnis.

Balvonas - tu painioji pastato tvirtuma su pagrindo po pastatu tvirtumu. Pagrindas tvirteja - namas silpneja (skilineja sienos, ect). Nebent tu skilusios sienos kosmetini uzspakliavima vadini tvirtejimu....

ELTA: JAV sekso industrija prašo Kongreso paramos

"Žmonės yra pernelyg depresuoti, kad gyventų aktyvų seksualinį gyvenimą, teigė L. Flintas. Todėl Kongresas turėtų imtis priemonių, kad Amerikos seksualinis apetitas būtų pagyvintas. "Vienintelis to kelias yra paremti pornopramonę ir, beje, greitai", - pabrėžė jis

Bet_kas, jei jau kalbam apie visokius betonus ir skiedinius, tai turėk omeny, kad skiedinys savo techninį stiprumą pasiekia ne iš karto, o per tam tikrą laiką. Paprasti betonai tvirtėja iki kelių metų, kalkių skiedinys - išvis amžinai (500 metų namas tvirtesnis už 50). Taigi, ne taip viskas paprasta - priklauso nuo sistemos. Nors šiaip, entropinė teorija - ekivaizdžiai teisinga: jei tik ekonomika nustoja vystytis, prasideda stagnacija - prasideda ir byrėjimas.

Tractor - analogiskai balvonui painioji atskiru elementu tvirtejima versus visa konstrukcija. Betonas tvirtedamas praranda glaudu kontakta su armatura, atsiranda galimybe skverbtis dregmei, mikroitrukimai. Jei butu kitaip/atvirksciai - pastatui po pastatymo nebereiketu prieziuros. Gi realybeje visi pastatai laikui begant griuva.

Bet_kas, nieko aš nepainioju, tik tu ieškai aplink prieštaraujančių Tiesiog skirtingos sistemos turi skirtingą periodą, kurio metu tvirtėja. Nagrinėti gi tokius periodus, kurie ilgesni už praktinį pastato eksploatacijos laiką (t.y., tokį, kai pastatas apleidžiamas dėl išorinių priežasčių arba nugriaunamas tyčia) - vargu ar verta, tad drąsiai galim tarti, kad kai kurie pastatai tvirtėja visą laiką

Apie ekonomines sistemas galima pasakyti lygiai tą patį: jos kažkiek laiko kuriamos (pastato statyba), paskui tvirtėja (betonas ar skiedinys įgauna savo pilną stiprumą), paskui ekspluatuojama, paskui - keičiama į kitą (ar dėl to, kad atsirado kažkokia modernesnė sistema, ar dėl to, kad šioji tiesiog ėmė byrėti).

Taip ar anaip, tvirtėjimo periodo neigti nevertėtų

Na gerai, gyvenimiskas pavyzdys is.... Lietuvos aktualiju. Tiltas per Neri Kaune tvirtejo, tvirtejo, kol... teko uzdraust eksploatacija.
Tas tavo "tvirtejimas", tai tiesiog entropija kuria dar pavyksta suvaldyt... taciau entropija verziasi, verziasi kol viena diena tampa nebevaldoma ir tenka nugriaut/pakeist.

Bet_kas, tavo minimo tilto betoninės konstrukcijos tvirtėjo kelis pirmus mėnesius, daugiausia - kelis metus. Tai būdinga gelžbetoniui. O lūžo - plieninės konstrukcijos. Tvirtėjimas dešimtmečius ir šimtmečius būdingas kalkių skiediniui (juo būdavo mūrijami tie ilgaamžiai senoviniai pastatai), o ne dabar įprastiems cemento skiediniams.

Tad prašau neiškreipinėti, juolab, kaip pasikartosiu, aš tavo išsakytai entropijos didėjimo minčiai neprieštarauju - paprasčiausiai matau, kad su Balvonu nesusišneki, nors jis irgi apie tą patį, tik iš kitos pusės