Sorry tai sorry.. Tikėjaus ir aš tokio atsakymo. Tik per planą, pradinį kapitalą , paskolas ir paskirstymą įmonės išlaikymui , darbuotojams atlygiui , išlaidas ir pajamas , paskolų grąžinimą bei mokesčius valstybei ir įmonės apiforminimą , išlaidas reklamai būtų prasišvietę baltųjų ir grynųjų pinigų būtinumas/nebūtinumas ir judėjimas. Taip galvoju, kad kelerius metus tu maitini biznį, kol jis ima duoti pelną tau.

Asha>jūs teisi dar žiūrint kokia verslo sritis.

Griztant prie temos



Lietuvoje mokesciai (GPM, PVM, ect) ir dabar yra progresiniai. Tuo paciu procentu apmokestinus skirtingas (didejancias) sumas gaunama skirtinga (didejanti) reiksme. Tai apie ka sneka "progresinio mokescio" apologetai (procentines reiksmes keitimas augant pajamoms) Lietuvoje - tiesiog progresyvumo padidinimas. Neprogresiniai butu fiksuotos sumos mokesciai (pvz 100 LTL/men).

Bet_kas, nepainiok tik progresinių su proporciniais Lietuvoje iš esmės, didžiąja dalimi veikia proporcinė, o ne progresinė mokesčių sistema, tiesa, praktikoje pastebima, kad ji turi skylių - dalim atvejų gaunama atvirkštinė progresija - daugiau mokantys moka mažesnę dalį (tarp kitko, tai viena iš priežasčių, dėl kurių gerai subalansuota progresinė sistema išties nėra diskriminacinė, o tik suvienodinanti galimybes). O minėtieji 100LTL/mėn - tai jau, kaip sako anglosaksai, flat tax. Mokestinę sistemą daryti plokščia praktiškai neįmanoma (klaikiai mažas mokesčių surinkimas ir klaikiai daug blogų pasekmių), tad proporcinė sistema pasaulyje naudojama jau tūkstantmečius (prie proporcinių galima priskirti ir muitus, ir devintinę, ir šiuolaikinį PVM, ir pelno mokestį, etc.).

--------

Asha, viskas priklauso nuo daugybės faktorių, tačiau grubiai imant, be 200klt normalų verslą startuoti yra labai keblu. Apatinės ribos - apie 50klt.

Su Sventemis Gerbiamieji

Ziuriu, labai daug kalbu I asmeniskumus nulinko. Vieniems uzkliuva, kad kazkas BMW su dujomis vazineja, kitiems, kad kazkas kazkiek uzdirba (nama turi). Na, tegul gyvena zmones, daro ka nori, koks gi jums skirtumas – tokie komentarai yra tik numanymai, niekas konkreciai nezino kodel vienas ar kitas individas taip elgiasi, tik nuspeja (jau atsibodo, tiesa sakant, klausytis kokie lietuviai blogi ar kompleksuoti. Man regis pasivazinejus po pasauli galima sutikti ivairiu aborigenu rusiu, ne vien is Lietuvos).

Del verslininko ir samdinio atlygio santykio – sutinku,kad jis turi buti kazkoks nustatytas (20 kartu gal ir per daug), taciau jau reikia konkreciai ziureti pagal sritis. Nesileisiu as I tas demagogijas, nes jos keistai skamba. Reikia prisimintu du dalykus: a) tas darbdavio namas irgi statytas is skolingu pinigu ir b) niekas nera konstanta (viskas keiciasi – is pradziu darbdavys maitina versla – dirba uz 1000 litu, po to (jei pasiseka) vyksta atvirkstinis procesas (dar veliau – imone bankrutuoja). Todel labai sunku suskaiciuoti ar kas realiai uzdirba daug, o kas mazai. Aisku tik viena – kalbant apie tai niekas nesikeis. Reikia kazka daryti, kad uzdirbtumei daugiau (gal firma pakeisti, gal pradeti dirbti sau – juk jeigu tu moki kazka daryti, tai kokia apskritai prasme tuomet dirbti kazkam?). Teikiant paslaugas galutiniam vartotojui galima geriau gyventi. Yra toks posakis marketinge – ‘failing to plan is planning to fail’ (Neplanuodamas planuoji pralaimeti). Negaliu su juo nesutikti.

Del mokesciu – tractor ir bet_kas gincijasi tik del terminu (proporciniai vs progresiniai) nors is esmes tai yra viena ir tas pats (daugiau uzdirbantis sumoka skaitine israiska daugiau ar daugiau uzdirbantis sumoka ir skaitine, ir procentine israiska daugiau), todel tai is tiesu tik gincas del to, kiek gi daugiau turi augti mokesciai. Pasvarscius siaip Lietuvos kulturos kontekste – ar tikrai likusiems bus geriau gyventi, jeigu is daugiau uzdirbanciu atimsime daugiau? Tie pinigai nueje I biudzeta istirps ten (su tokiu skystu administravimu ir neinvestavimu – uztenka paziureti, kaip netaupiai gyvena kai kurios biudzetines istaigos, ir kaip pinigu truksta kitoms - pagrindine biudzeto uzduotis turetu buti auginti esama pinigu kieki, o ne skirstyti juos ir pasiskolinus daugiau skirstyti – taip, beje, daro beveik visos vakaru ekonomikos (isskyrus japonu, kinu, gal dar svedu kazkiek) – deja, ir del to matome tokius liudnus rezultatus). Taigi, cia ne esme pinigu kiekis. Esme – tai, kas vyksta su dabartiniais pinigais (ar jie pravalgomi,ar is ju uzdirbama).

Siaip laukausi nuomones, kad ginantys progresiniu mokesciu ideja yra labiau demagogai, jie nelabai isigilina i paties zodzio progresija (geometrine ar aritmetine?) esme. Geometrine progresija kelti mokescius – absurdas, o idomu kuo, apart tariamo vizualinio pyrago sulyginimo, remiamas aritmetinis mokesciu padidejimas? Vien tai, kad is maziau uzdirbanciu negalima nieko surinkti juokingai skamba, viskas priklauso nuo skaiciu (kiek mazai uzdirbanciu yra procentaliai su daug uzdirbanciais) bet koks neskatinimas uzdirbti daugiau skatina tingeti ir kazko tiketis. Bet koks didejimas turi buti pagristas galutinio tikslo pasiekimu – tad jeigu tikslas yra visiems geriau gyventi, tai yra beverte abstraktybe, kurios neimanoma pasiekti. Todel darau isvada, kad salininkai kaip Tractor daugiau nori psichologinio pasitenkinimo – kad butu visi ‘ant popieriaus’ lygus, bet kai reikia realiai papasakoti, kaip realiai tas lygumas atsispindetu gyvenime, tai reiketu ilgai galva sukti.

Vat pasvarstykime, kur pvz Lietuvos valdzia sudetu puse milijardo atliekamu litu. Pensijoms isdalintu? Ar nupirktu Leo.lt akciju? Nupirktu ir isnuomotu butu?Ar ka su jais padarytu?

Tractor - papasakok anglosaksams, kad Lietuvoje ne progresine, o proporcine sistema, paziures jie i tave kaip i nemokanti anglu kalbos... ir tiek.

Progresine sistema turi 2 priemones/vykdymo budus:

1. "Increasing percentage rates - When implemented a progressive tax with increasing percentage rates, the percentage of tax of each dollar increases at the total revenue (or income) increases. For example, a tax of 15% on all income earned up to $50,000, plus a tax of 25% on each dollar earned between $50,001 and $100,000, plus a tax of 34% of all income earned above $70,000. The United States currently uses increasing percentage rates"

2. "Single tax rate - A progressive tax rate can also be achieved by combining a single flat rate with a threshold (or deduction). For example, all income up to $100,000 is earned tax free; income above $100,000 is taxed at 35%. Sweden currently uses a single tax rate system that results in a progressive tax."


Lietuvoje yra butent "Single tax rate progressive implementation". "Up to" Lietuvos atveju yra NPD - 320 LTL, "tax rate" iki sausio 1 - 24%


Gruodis - visiskai teisingai, as bandau isaiskinti terminus, tada bus galima apie esme kalbet.

Kazkaip pagalvojau kad gyvenimas yra kova del vartotojo pajamu: tarp verslo ir valstybes. Siais metais Lietuvos biudzetas lengva ranka ciups santaupu likucius, verslui palikdamas trupinius.

Naujoji tvarka nuo 2009 Sausio

Brangesnė elektra, dujos, benzinas, dyzelinas, cigaretės, alkoholis, trumpesni šventiniai savaitgaliai – 2009-aisiais Lietuvos gyventojų laukiančios naujovės. Nuo sausio Auksinio Jaučio metai Lietuvai pažers ir mokesčių pasikeitimų – didėja pridėtinės vertės mokestis (PVM), mažėja gyventojų pajamų mokestis (GPM), nyksta dauguma šių mokesčių lengvatų, o daugiau uždirbantys nebeturės neapmokestinamųjų pajamų.

Lyg viesulas į Lietuvos ekonominį gyvenimą įsiveržusi Permainų koalicijos Vyriausybė per paskutines porą šių metų savaičių pakeitė kone visą mokesčių sistemą.

Pirmiausiai atsisakoma vienodo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kuris šiemet buvo 320 Lt visiems dirbantiesiems. Nuo sausio bus taikomas skirtingas NPD priklausomai nuo pajamų. Didžiausias neapmokestinamąsias pajamas turės tie, kurie uždirbs mažiausiai, o gaunantys 3200 Lt atlyginimą „ant popieriaus" mokesčius turės mokėti nuo visų pajamų. Uždirbantiems minimalų atlyginimą NPD didėja iki 470 Lt.

Nuo kitų metų 3 proc. mažėja ir gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris vietoj 24 proc. mažėja iki 21 proc. taip pat nuo šiol GPM bus aiškiai išskirtas – 15 proc. GPM ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokestis.
15 proc. tarifas bus taikomas tuo atveju, kai žmonės deklaruodami mokesčius susigrąžins dalį įmokų už būsto paskolos palūkanas, iki 2009 m. pirktus kompiuterius, mokestį už studijas.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl šių mokesčių pasikeitimų vidutiniškai uždirbančių gyventojų pajamos padidės maždaug 18 Lt.
Nuo kitų metų įmokas „Sodrai" privalės mokėti ir kūrybiniai darbuotojai, gaunantys autorinį atlyginimą, ir ūkininkai, sportininkai.
Metams atidedama ir galimybė pensininkams perskaičiuoti savo pensijas.
Gimus vaikui vienkartinė išmoka didėja iki 1430 Lt vietoj buvusių 1040 Lt. Tokia pat pašalpa bus skiriama ir įvaikinus vaiką.
Vaiko pinigai bus mokami visiems vaikams iki trejų metų, o vėliau - tik nepasiturinčiųjų tėvų vaikams. Šiemet vaiko pinigus gavo visi nepilnamečiai Lietuvos gyventojai.
Ne visi pradinukai mokyklose gaus ir nemokamus pietus.
Tačiau įmonių pelno mokestis ir dividendai bus apmokestinami 20 proc. pelno mokesčio tarifu. Anksčiau šis mokestis buvo 15 proc.

Nyksta mokesčių lengvatos

Nuo sausio išauga ir daugiausiai pajamų į biudžetą sunešantis pridėtinės vertės mokestis – nuo 18 proc. iki 19 proc.
Naikinama ir dauguma šio mokesčio lengvatų iki rudens paliekant 5 proc. PVM centralizuotai teikiamam šildymui, iki liepos – kompensuojamiems vaistams, 9 proc. – knygoms ir neperiodiniams leidiniams.
Iki šiol 5 proc. PVM tarifas būdavo taikomas keleivių vežimui, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms, ekologiškiems maisto produktams, šviežiai, atšaldytai mėsai ir žuviai, rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo paslaugoms, visų rūšių sporto ir kultūros renginiams.
9 proc. lengvatinis PVM tarifas taikytas gyvenamųjų namų statybos, apšiltinimo ir renovavimo paslaugoms, už kurias mokama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.
Nuo 2009 m. sausio nebebus galima susigrąžinti ir dalies GPM perkant naują kompiuterį su programine įranga, šio mokesčio lengvata nebebus taikoma ir naujai paimamoms būsto paskoloms. Nyksta ir kone visos GPM lengvatos po 2003 m. sudarytoms gyvybės draudimo ir trečiosios pakopos pensijų fondų sutartims. Iki šiol gyventojai, metų pabaigoje deklaravę pajamas, galėdavo susigrąžinti iki 24 proc. šių įmokų sumos.

Brangsta kuras, elektra, cigaretės, alkoholis

Dėl didėjančių akcizų 2009 m. kovą ir rugsėjį cigarečių pakelis brangs 1-1,3 Lt. Nuo sausio 1 d. butelis alkoholio kainuos nuo kelių iki keliasdešimties centų, benzinas – 48 ct/l, dyzelino – 25ct/l, dujų – 41 ct/l brangiau.
Nuo kitų metų elektra gyventojams brangsta 4 ct/kWh, o verslui – 2,5 ct/kWh. Vidutiniškai gyevntojai už elektrą 2009 m. mokės 37 ct/kWh. Buityje naudojamų dujų kaina taip pat didėja vidutiniškai ketvirtadaliu. Mažiausiai šio kuro sunaudojantys buitiniai vartotojai mokės 2,10 Lt/m³, o daugiausiai suvartojantys mokės 1,54 Lt/m³.

Švęsime trumpiau

Naujoji valdžia naikina ir ilgųjų savaitgalių tradiciją, kai su šventėmis sutampančios savaitgalių dienos perkeliamos į artimiausią pirmadienį. 2009 m. apskritai lietuviai turės mažiau ilgųjų savaitgalių nei šiemet, jeigu nesikeis tvarka, savaitgaliai iki trijų dienų prailgės penkis kartus, o keturių dienų savaitgalis laukia iškart po Naujųjų metų sutikimo

Vargšas tas įstatymas dėl šventinių dienų, kaskart nauja vagių gauja priima naują pataisą.