1. senovėje lietuviai metų neskaičiavo, švęsdavo tik vardines.
2. atėjo "civilizacija", dabar skaičiuoja svetimus metus ir svetimus pinigus.

p.s.
- kaip tu atėjai čia per tuos tūkstančius metų?

Jau kažkur minėta, kad lietuviškas pasipūtimas - begalinis: nepamirškime, kad Lietuva, pirmą kartą "rašytiniuose šaltiniuose" paminėta kriminalinėse suvestinėse, kai pagonys "trenkė kuolu per galvą" ir "pasiuntė pas Viešpatį" misionierių Brunoną.

Reklama yra reklama.

Tas lietuviskas pasiputimas ne is pirsto lauztas:vis tik paskutiniai pagonys Europoje!

"Paskutiniai pagonys" teiginys dviprasmiskas.
Daznas ir samoningai stimuliuojamas poziuris - atsilikeliai, visa Europa jau gyvena naujam filosofiniam/mastymo lygmenyje, o kazkoks uzkampis Lietuva dar ne. Pagrinde propaguojamas kosmopolitu.
Kitas, retesnis poziuris - mes turejome sava, nuosava religija, o si yra svetimos kulturos nesamas prielipas, siekis nuzemint vietine isminti. Si poziuri dazniau propaguoja tautiskai-patriotiskai nusiteike.
Su tais dviem poziurio/tikejimo taskais galimi keli veiksmu scenarijai...
Kosmopolitiskas scenarijus - priimti ir uzdengti skyle.
Tautiskas scenarijus - duot I galva ir ismest (misionierius Brunonas ).
Ismintigas scenarijus - paklausyti ir ivertinti pliusus, patobulinti nuosava religija (tai ka atliko M.Liuteris Vokietijoje), o po to svetimus pranasus ismesti kaip panaudotus. Lietuva deja tuo metu (o ir po siai dienai labai daznai) pasirenka kosmopolitini scenariju, uz ka laikui begant ir susimoka labai brangiai.

P.s. kaip tik rasant si posta per "Ziniu radija" vyksta laida isprovokuota Garasto pasisakymo apie tolerancija. Kosmopolitini poziuri atstovauja Tadas Kavolis su keistai tariama "R" raide

Jeigu lietuvius vertinti kaip baltų palikuonis,
tuomet erdvė ir laikas įgauna žymiai platesnius horizontus.

p.s.
citata iš biblijos: "žydai skundė Kristui: - tas pagonis kalba jūsų vardu"
į ką buvo atsakyta: "o kuo jūs geresni? kas kalba mano vardu negali kalbėti blogai"