tractor rašė:
Balvonai, dėl Smetonos diktatoriškumo - nematau tame ryšio su Lietuvos inkorporacija į SSSR. Todėl mane stebina tavo minčių eiga, kuri yra viena iš esminių diskusijos klaidų - argumentum ad hominem - "Smetona kaltas, nes jis Smetona".
Kita vertus, jei tave domina Smetonos požiūris į valstybę, tai būtent jo diktatoriškumas tapo viena iš garantijų, kad bus rūpinamasi valstybe, o ne vien savais interesais. Palygink su Lukašenka. Diktatorius visą valstybę laiko savo nuosavybe. Skirtingai nuo mūsų dabartinių Lietuvos politikų. Todėl politiniu požiūriu diktatorių veiksmai daugeliu atvejų būna geriau apskaičiuoti ir naudingesni šaliai.
Smetonos atveju - negaliu jam nieko prikišti, jis padarė Lietuvai viską, kas tik buvo įmanoma. Tavo išvardintas sąrašas įvykių - (teritorijos gavimai, praradimai ir t.t.) - tai tik sąrašas įvykių, kuriems Smetonos įtaka toli gražu nebuvo lemiama.
Pilnai pritariu tamstos nuomuonei, nei tuometinis Prezidentas A.Smetona, nei vyriausybe, nei kariuomene negalejo pakeisti ivykiu raidos pasaulyje, kitaip tariant isvengti okupacijos. Kas liecia Prezidento valdyma ir nuopelnus valstybei - atskira tema. Galbut paminesiu tik viena, kuris tam tikra prasme yra diktaturos pasekme. Ideja suvienija zmones, jiems nebereikia parlamento, uztenka stipraus vado, kuris vestu i prieki. Valstybingumo skiepijimas zmoniu samoneje ir to sukio dvasia - "Tautos jega vienybeje" - jo gilios saknys, atvede i nepriklausomybe ir po 50metu okupacijos. Man patiko iseivijos prof. V.Kavolio mintis - kuo buvo valstybingumas lietuviams. "Tai pirmiausia samoningumas, pasitikejimas savimi ir pasiryzimas del valstybingumo aukotis: 1918 metais savanorius dar reikejo ir mobilizuoti, ir zemes jiems zadeti. 1945 metais i miskus isejo tukstanciai sava valia beviltiskai kovai. Geresnio paminklo Nepriklausimai Lietuvai nereikia."
Toliau noreciau truputi padiskutuoti diktaturos klausimu. Nemanau kad tai yra gerai tiesiogine prasme, taciau kiek teko pastebeti is politikos o tiksliau istorijos, pagrindine salyga atsirasti diktaturai yra didelis nestabilumas valstybeje, kitokiu pvz. nezinau, kas zino galite apsviesti.
Taigi, bet istorija zino nemazai atveju, kai atejus diktatoriui i valdzia valstybe po kiek tai laiko ima klesteti, tuo paciu ekonomiskai stipreja ir dalis jos pilieciu. Tolimesne raida dazniausiai yra tokia, kad atsiradus geresnem gyvenimo salygoms zmogui prireikia ir dvasines laisves t.y. demokratijos. Vienu ar kitu butu autokratini valdyma keicia demokratinis, vienur tai neskaudus perejimas (pvz.Cile), kitur tai gali buti siaubo filmas (pvz. Irakas).
Daug blogiau jeigu tai diktatura - ne autokratinis rezimas, bet aukstesnis jos laipsnis, totalitarinis rezimas. Nacizmas - fasizmas, pagristas rasizmu arba socializmas siekiantis komunizmo. Tokiu rezimu pasekmes kaip zinote katostrofiskos ir perejimas i normalia demokratine santvarka skaudus.
Na gerai, uzteks aukstu materiju, bet kokiu atveju as balsuoju uz demokratine Lietuva!