Ale ot užsikukavai.. iki suprakaitavimo., kaip už algą ar postą stambioje firmoje.
Juokiuos, negaliu, jau seniai..
Drs-ik, tamsta tokios ir nusipelnęs būsi,nes esi visuomenės "ląstelė",o nieko konkretesnio, kaip "pavojus tėvynei" ir aikčiojimo nepasiūlei. Tad skambink varpais ir kviesk į talką liaudį..)Kurk planą, mąstyk!
Gal mestelk kokį dar filmuką, kaip kompiuterastas darbo metu pažastis uosto , kojas ant stalo susikrovęs ar kokis tai vyriausybės narys iš nosies plaukus trauklioja..Pavojus tėvynei, dar didesnis..!

.. nera tokios pareigybes, o jei apie programuotojus, tai 75 proc. laiko uzima programos "apmastymas", ir gal tik 5 proc. laiko kodo suvedimas klavisais...

p.s.
tarybiniais metais programuotojai visai patys nevesdavo kodo i kompiuteri, tam buvo specialus "zemesni" etatai...

Negerai, oj kaip negerai..... 20% trūksta..Kur jie???Kam panaudojami???? :D
Pareigybės apmąstymams ar kas bus pietums ???
p.s. ot dažnai ir būna taip, kad juokiasi puodas, kad katilas juodas:)) tokiu principu lengviau gyventi ir kitus žavėti..

Tai aš taip ir sakiau, kad tokie dalykai vyskta, vienaip ar kitaip kalti mes visi, vieni kad nepadaro bent ko reikia, kiti padaro ką reikia, bet nepadaro to ką galėtų ir treti kurie daro tai ko nereikia. O šiaip čia forumas, toks daiktas skirtas diskutuot, paplepėt apie tai kas kam įdomu, jei jum tai atrodo visai nereikšminga, neaktualu ir juokinga, kam tuomet prisijungt ? Ar tiesiog esat iš tų kurie vis šmaikščiais komentarais forumuose nori pasirodyti protingesniu už likusius ir kaip pats sakėt apžavėti liaudį ?

Tamsta absoliučiai visais punktais teisus. Išėjo visiškai tragiškas vaizdelis iš Lietuvos..

Drs - perspėjimas. Perskaitysi žinutę.

Grįžtame prie temos

Argi?!

Mano matematikos mokytojas buvo psichopatas. Niekada neslėpdavo savo jausmų ir emocijų. Pamenu, kaip susiėmęs rankomis už galvos lakstydavo po klasę ir šaukdavo, vadindamas mus „Dummkopfų“ ( kvailių) dinastija. Paskui su trenksmu sviesdavo knygą ant palangės ir kuriam laikui suakmenėdavo, įbedęs žvilgsnį į langą...
Tada mes lengviau atsidusdavome ir palinkdavome prie savo sąsiuvinių generuoti naujų sprendimo idėjų. Jei pavykdavo jį nustebinti savo matematiniais sugebėjimais, lygiai taip pat emociškai audringai jis džiaugdavosi mūsų sėkme...
O mes gyvenimu džiaugdavomės tada, kai mūsų pamišęs genijus ilsėdavosi reabilitacijos klinikoje ir jį tuo metu pavaduodavo normalūs mokytojai. Grįžęs jis vėl nenuilstamai lopydavo visas mūsų žiniose atsiradusias spragas.
Baigiant mokyklą, kai jau visu rimtumu iškilo tolimesnių studijų pasirinkimo klausimas, mes staiga susivokėme, kad, apart matematikos, nieko daugiau ir nemokame. Dėl kitų dalykų – vien abejonės. Tai dauguma ir sustojome į technines specialybes.
„Mus užvaldė mūsų mokytojo demonai“, - galima sakyti ir taip. Ačiū ir jiems. Niekada neteko jais nusivilti.

P.s. Tai yra pavieniai atvejai, ir tai yra normalu. Bet jei jau ima ryškėti tendencija (tik nereikia spręsti apie tai pagal Youtube šiukšlynėlio asortimentą) – tada taip, reikia skambinti varpais ir skelbti pavojų. Ir pirmiausia mobilizuotis – eiti ar sugrįžti dirbti į mokyklas – turėtų vyrai!