Mestelsiu pora minciu ir as…
Griztant prie temos – jeigu trumpai, tai pragyvenimo minimumas turi buti toks, kad jis butu naudingas paciai mokesciu sistemai (nepjautu jos). Jis turi kisti priklausomai nuo situacijos ekonomines (priminsiu, kad pati siu dienu ekonomika veikia abejotinais desniais – matome gerai is monetarines politikos ir is to, kaip viskas pastoviai keiciasi). Todel laimi, kas sugeba greiciau prisitaikyti prie besikeicianciu salygu. Lietuva organizacinio mastymo prasme tai tikrai labai sustabarejusi.
Jeigu placiau – man regis, turetu buti simbioze tarp tam, kam ismokamos ismokos ir to, kas tas ismokas moka. Pvz daugiau uzdirbantis galbut permoka mokesciais, bet galbut gauna kitokios naudos – tie islaikomieji ‘prigamina’ daugiau ateities klientu ju verslui ar pan isipareigoja isleisti pinigu atgal i apyvarta. Esu tikras, kad panasios koreliacijos egzistuoja, cia Tractor turbut galetu daugiau papasakoti
Kaip minejau, ekonomika yra paini, ekonominiai bumai yra daznai isoriniu jegu reguliuojami (priklausomai nuo to, ar jie leidzia uzdirbti, ar ne) – per monetarine politika. Beveik visas didziausiu JAV korporaciju simtukas pasikeite – tai kaip ir laikinas pinigu uzdirbimo privatiems individams, tvarinys. Kitaip tariant, neturintis atsakomybes, apart mokesciu mokejimo.
Dar del geriau uzdirbanciuju per didelio mokesciu mokejimo: turetu buti vykdomos nuolatines konsultacijos tarp daugiau uzdirbanciu ir Sodros, kad tikslinti ta linija, kuria uzbrezus jau daugiau uzdirbantiems butu priimtina uzsiimti labdara ir nesopetu sirdies). Manau, kad kiekvienas pilietis kazkokia tai labdara turi duoti valstybei (verslas - mokesciu pavidalu). Valstybe, savo ruoztu, jam turi atsidekoti ir padeti isteigti, bei netrukdyti vykdyti verslo ar pan (ribojant pvz konkurentu is tolimojo uzsienio atejima). Tam sodra tureti glaudziai bendradarbiauti su kitomis sritimis per vyriausybe ir seima – tai kol kas neigyvendinta Lietuvoje.
Dabar dauguma erzelio kyla del to, kad sunku is tu minimumu isgyventi. Pasiekus tam tikra minimumo lygi (Svedijos, JK) tai jau nera taip labai aktualu todel verslui permoketi mokescius prie tam tikros sutartos ribos, manau, normalu. Juolab kad verslas labai daug kuo ir nerizikuoja – milijonas pavyzdziu, pvz kaip apsijuokusios bendroves sekmingai varo toliau (zr Arthur Andersen = Accenture) plius uab gi savininkai bankroto atveju neatsakingi savo kapitalu (pataisykite, jeigu as klystu) plius gali gudrauti ir steigti imones skirtingais vardais vengiant visisko vardo diskreditavimo….
Galimas ir kitas idomus kelias - siaip Lietuvoje yra kol kas dar yra nemazas potencialas paremti zmones, prisidedancius prie valstybes gyvavimo (palaikancius kultura pensininkus, daugiavaikes seimas, ir pan). Valstybines zemes pilna, su kuria niekas nevyksta, galetu ja dalinti su tam tikromis panaudos salygomis vietoje tu nuvertejanciu piniginiu ismoku (cia ne JK, kur jau 1000 metu viskas isparceliuota).
Galima irgi ziureti dar kitu kampu – pvz jeigu jau zaisti rinkos ekonomikos salygomis, tai Valstybes/Sodros uzdavinys butu veikti, kaip bet kokia kaina siekianciai uzdirbti strukturai - skatinti taip vadinamaja pigiau kainuojancia prevencija ir daryti viska, kad daug uzdirbantiems verslininkams tokiu minciu (kad gaila moketi per daug mokesciu) net nekiltu – uzburti juos kokiais nors ateities pazadais, garantijomis, ar propaganda. Juk tikslas pateisina priemones?
Ir vistik nepatinka man dabartines ekonomines taisykles - per daug painu ir daug problemu kelia tas tranu islaikymas, as uz paprastuma
_________________ Vėl mokausi rašyti lietuviškai, nes žiūū - po šešerių metų lietuviškų simbolių nenaudojimo degraduoti pradėjau.
|